parašyti disertaciją ir ją nusiųsti pop'ežiui Leonui XIII dovanomis Vatikano ooserva-torijai. Netrukus prisipažino suklydęs. Kitas geometrijos problemas tirdamas, B. buvo nustatęs savo originalų būdą įbrėžtojo į apskritimą taisyklingojo n-kampo kraštinės kvadratui apskaityti, nesinaudojant logaritmų lentelėmis. Matematikos studijoms skirdamas po 13 valandų per dieną, fiziškai pavargęs ir nusilpęs, B., kitų patariamas, kurį laiką liovėsi matematiką studijuoti. Bet greitai vėl prie jos grįžo. Ir 1897 savo lėšomis išspausdino matematinį-filosofinį veikalą: O progresji transcendentalnej oraz o skali i silach umyslu ludzkiego. Šį veikalą jis buvo anksčiau nusiuntęs Krokuvos akademijai, tačiau ji nerado jo išspausdinimo. B. šiame veikale, pasirėmęs savo transcendentine progresija, stengėsi atgaivinti ontologiškąjį Dievo būties įrodymą, jau šv. Anzelmo nusakytą. Tam šių dienų teologijos mokslas pripažįsta vien istorinę reikšmę. Paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį B. dirbo ir skaičių teorijoje ir ta tema buvo parašęs kažkur dingusią disertaciją. Daug dii’bęs išimtinai elementarinėms matematikos problemoms, B. liko gabiu matematikos diletantu ir savimoksliu, prityrusiu skaičiuotoju, kuriam visų pirma bus rūpėjusios ne grynai matematikos, bet teologijos ir filosofijos pobūdžio problemos. Matematika B. tebuvo priemonė protui miklinti.
Baranauskas 1) Adomas (1849 Smilgių par. — 1919 Smilgiuose) spaudos draudimo metu iš veiklesniųjų knygnešių Smilgių parapijoje.
2) Augustinas (1861 VIII 1 Šiaulių aps. Gruzdžių vi. Šiupylių bžnk. — 1923 VIII 24 Gruzdžiuose). Vargonininko sūnus, pats vargoninkavęs Žagarėje, Žarėnuose. Aušrininkas, liaudies poetas, tautinio atgimimo žadintojas. Drauge su M. Slančausku, M. Trumpaliu, L. Vaineikių, M. Ratkumi a. 1885 įkūrė veikusią Žagarės, Gruzdžių ir Skaistgirio apyl. iš pirmųjų kaimo jaunimo organizacijų Atgają, veikusią ligi 1895. Čia a. 1885 pradėjo leisti hektografuotinį laikraštėlį Dainiu neszejį. Rusų policija sužinojo ir jį sustabdė. Du numeriai tebuvo išleisti. Savo parašytus eilėraščius ir daineles taip pat ir korespondencijas skleidė savo apylinkėje ir A. B. šiurpulio, A. B. Špoko slapyvardžiais spausdino 1883—1885 Ausz-roje, 1884—1885 Unijoje, 1887—1888 Liet. Balse, 1890 Szwiesoje, 1890 Ž. ir L. Apžvalgoje. Jo sukurtoji daina Ak, diena liūdna, diena sugraudinta, kuriai jis padavė ir originalią melodiją, buvo labai dainuojama JAV išeivijoje ir vakarėliuose, sueigose. Už savo veikimą spaudos draudimo laikais buvo ištremtas į Liepoją, kur vertėsi prekyba, ir toliau dirbdamas lietuvišką darbą, organizuodamas slaptus vaidinimus. A. 1902 buvo ištremtas į Smalenską ir kalinamas. A. "888 slapta išl. bene Liepojoje (pažymėjęs Suvalkuose) Lietuwai Dowanelę (eilėraščių rinkinį). Buvo parašęs ligi 46 scenos veikalėlių (kiekvienam 10 Dievo įsakymų ir kiekvienai didžiųjų nuodėmių atskirai ir kt.), kurių 1910 Čigonė buvo Rygoje išspausdinta. Amerikoje buvo išleista jo Geroji Onelė ir Mikė melagis. 1907 Liepojoje išl. žvaigždę ir priedą.
3) Juozas (1862 Utenos aps. Užpalių vi. Armališkių k. — 1928 I 21) iš veikliųjų knygnešių spaudos draudimo laikais. 1882—1895 priklausė knygnešių, vad. Garšvių (Panevėžio aps. Naujamiesčio vi.), knygų platintojų organizacijai ir gabendavo knygas net į Mohiliavą. Suimtas ir 17 mėnesių kalintas, 1897 buvo ištremtas į Odesą.
4) Jurgis (1859—?) Debeikiuose spaudos draudimo metu gyvenęs knygnešys. Už knygų platinimą apie 3 metus buvo Rusijos ištrėmime. Grįžęs ir toliau tą patį darbą tebedirbo.
5) Stasys (g. 1920 V 26 Vilkaviškio aps. Žaliosios vi. Mielčių dv.) dainininkas, tenoras. Baigė Pranciškonų gimn. Kretingoje, VDU studijavo mediciną. Dainavimo mokėsi Jono Būtėno studijoje Kaune, studijas gilino Vokietijoje. Repertuarą ruošė su dirigentais Jer. Kačinsku, A. Kučiū-nu, Vyt. Mąrijošiumi ir komp. VI. Jakūbė-nu. 1943 kaip solistas pasirodė Kaune, savo balsine medžiaga priversdamas visuomenę susidomėti. Nuo 1944 tremtyje. Vokietijoje, lietuvių stovyklose, surengė ligi 200 koncertų. 1948— 1949 su koncertais buvo nuvykęs į Angliją, kur anglų spauda kaip reikiant įvertino jo talentą. 1943 atvyko į JAV, Ga-ry, Ind. Dažnai koncertuoja JAV ir Kanadoje. B. turi plačios apimties ir gražaus tembro galingą balsą.
Baranavičiai buv. etnografiniame lietuvių plote, o dabar Gudijos mst. (ligi 1939 Lenkijos okupacijoje) Vilniaus-Rovno ir Bras-tos-Minsko glž. mazgas. Gyv. skaičius iš 1500 (1880) pakilo ligi 35.000 (1935). I pas. kare buvo vyr. rusų karo vadovybės būstinė. 1915 IX užėmė vokiečiai, 1916 B. atlaikė Brusilovo armijos puolimus. 1920 čia vyko lenkų su rusais kautynės. Sunkiai nukentėjo 1914—1918 ir 1941—1944.
Baranavičius Henrikas (1841 Ašmenos aps. — 1909 Varšuvoje) Maskvos univ. medicinos, paskiau teisių fak. studentas. Išėjo į 1863 sukilimą. Suimtas, 1864—1867 bu-
St. Baranauskas