sikėlė Lisabonon, kur organizavo rėžybos mokyklą. Jo vardu pagaminta per 2000 rėžinių. Bet tai daugiausia jo mokinių darbai, tik jo paties savo vardu leidžami. Žymausi jo rėžiniai dirbti taškelių technika (la ma-niėre au pointille).
Bartolt Karolis (1680 Mažo vijoje — 1748 Vilniuje) nuo 1698 jėzuitas, 1719—1722 dėstė filosofiją Vilniaus akademijoje. 1735— 1737 Vilniaus akad. rektorius, paskiau Vilniaus noviciato rektorius ir Lietuvos jėzuitų provinciolas. Būdamas akad. rektoriumi, vedė Lietuvos teismuose bylą prieš kunigus piorus, norint sutrukdyti jiems savo kolegiją Vilniuje įsteigti.
Bartolus (Bartolo, Bartole) de Sassofe-rato (1314—1357) italų teisininkas, svarbiausias italų komentatorių arba postglo-satorių teisės mokyklos atstovas. Nuo 1339 Pizos, 1343 Perugios univ. prof. Parašė platų romėnų teisės komentarą, vėliau ir teismų praktikoje paisomą. Jo vardu — bartolistais — buvo pavadinta XIV—XV a. viduramžių teisininkų srovė, kazuistiškai derinusi tarpusavius glosatorių ginčus. B. raštai — Opera omnia išsp. 1473 ir po to dar buvo vis pakartojami.
Barton 1) Clara (1821—1912) amerikiečių socialinė veikėja, įkūrusi JAV Raudonąjį Kryžių. 18 m. mokytojavusi, civiliniame kare tarnavo gailestingąja seserimi ir pelnė „kovos angelo” vardą. 1870 — 1871 prancūzų prūsų kare susipažinusi su Raud. Kryžiaus organizacija, pasiryžo ją įkurti ir JAV. Jai tai pasisekė 1881, ir ji šiai organizacijai vadovavo ligi 1904.
2) E d m u n d (1849-1920) australų valstybės vyras. iNuo 1871 advokatas, nuo 1879 žemesniųjų ir augštesniųjų rūmų narys, uoliai dirbo Australijos federacijai sukurti, ir 1901—1903 buvo pirmasis jos ministeris pirmininkas. Vad. Australijos tėvu.
Bartos František (1837—1906) Moravijos čekų filologas ir folkloristas, tyręs mora-vų tarmes, dainas ir papročius, gindamas Moravijos saviškumą nuo Prahos čekų pastangų jį paneigti. Išsp. Dialektologie mo-ravska 1886—1905, Dialektologicky slov-nik moravsky 1906, Nove narodni pisne mo-ravske 1882.
Bartoševičius 1) Antanas (1726-1767) Lietuvos jėzuitas, 1757 Vilniaus akademijos iškalbingumo prof., paskiau Nesvyžiaus ir Lucko kelegijų rektorius, 1764 — 1767 Nesvyžiaus spaustuvės prižiūrėtojas. Išsp. Ora-tiones ąuattuor 1759.
2) J u 1 i o ,n a s (1821 I 17 Bialoje Polia-šėje, šen. Jotvoje — 1870 XI 5 Varšuvoje) lenkų istorikas. 1838—1842 studijavo Petrapilio univ. ist. filol. fak. Petrapilyje surinko archyvuose ir ypač buvusiojoje Za-luskio bibliotekoje daugybę medžiagos Lenkijos ir Lietuvos istorijai. Ją vėliau daugiausia sunaudojo Orgelbrando enciklopedijos biografijoms. Baigęs universitetą, apsigyveno Varšuvoje, kur 1854—1856 buvo Dzien-nik Warszawski, 1856—1858 Kronika Wiad. Krajowych i Zagr. vyr. redaktoriumi.
Labiausiai buvo atsidėjęs istorijos tyrinėjimams, priklausydamas vad. Lelevelio romantinei mokyklai. Pastebėjęs paskelbtųjų istorinių šaltinių trūkumų, jis padėjo išleisti Codex diplomaticus Polo-niae, ir pats suredagavo jo trečią tomą. Iš kitų jo leistųjų šaltinių minėtini : Pamiętniki Krzysz-tofa Zawysy 1862, Kronika Pawla Pia-seckiego 1870, paruošė spaudai karalienės Bonos laiškus. Svarbesni jo istoriniai darbai: Krôlewicze biskupi 1851, Zna-komici męžowie polscy w XVIII a. 1853— 1857, Arcybiskupi gnieznienscy i Prymasi 1858—1865, Hetmani polni koronni i Wiel-kiego Ks. Litewskiego 1860—1866. Po jo mirties jo sūnus Kazimieras dar išl. Histor-ja pierwotna Polski 1878-1879, Anna Jagiel-lonka 1882, Zamek Bialski 1881. Be skyrium išėjusių knygų, B. išsp. daugybę istorinių straipsnių periodikoje (ligi 1500). Daug tų straipsnių buvo išsp. 1877—1882 11 tomų Dziela.
B. buvo kaip reikiant pasiruošęs įv. biografijoms, kurių daugumą spausdino Orgelbrando enciklopedijoje, o čia jo straipsnių būta ligi 3650 puslapių.
2) Kazimieras (1852—1930) Juliono sūnus, lenkų publicistas dr istorikas, veikęs Krokuvoje, kur redagavo Przegląd Literac-ki ir kt. žurnalus. Atskirai išsp. Rok 1863 (1895-1896), Księgi humoru polskiego 1897, Tadeusz Oginski 1914, Prowincyonalista li-tewski z przed pôlwieku (apie Akelaitį) 1897 (Przegląd Lit.), Radziwillowie 1922, Szkice i portrety literackie 1930.
Bartram John (1699—1777) amerikiečių botanikas, vad. amerikiečių botanikos tėvu, savo dažnose kelionėse studijavęs JAV augalus, suradęs daug nežinomų rūšių, kurių viena samanų grupė pavadinta jo vardu. Vieną savo kelionių nuo Philadelphijos ligi Ontario ež. jis aprašė knygoje Observations 1851.
Bartsch 1) Johan Adam (1757—1821) austrų rėžytojas, nuo 1781 Vienos rūmų bibliotekos rėžinių skyriaus vedėjas, išleidęs veikalų rėžybos klausimu: Peintre-graveur 21 1.1803-1821, Anleitung zur Kupfer-stichkunde 2 t. 1821.
2) Kari (1832-1888) vokiečių germanistas, 1858 Rostocko, 1871 Heidelbergo univ.
J. Bartoševičius