Puslapis:LE02.djvu/24

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Bacchelli Riccardo (g. 1891) italų rašytojas. Pirma rašė eilėraščius ir dramas, vėliau perėjo prie istorinių romanų, žymiausias jo veikalų II mulino dėl Po 1938-1940. Po tragiško religinio turinio pasakojimų vėlesniu jo kūriniu yra utopinė satyra La cometa 1951. B. kūryba pasižymi detalių vaizdavimo turiningumu, gyvu socialinių klausimų kėlimu, stipriu epiko talentu.

Bacehylides V a. pr.Kr. graikų lyrikas iš Keoso salos, poeto Simonido vaikaitis. Kurį laiką gyveno Sirakūzuose pas tironą Hieroną, pas kurį prisilaikė ir Pindaras. Išliko jo 14 epinikijų, apdainuojančių sporto olimpiados laimėtojus, 6 chorodai ir kitų smulkesnių dalykų. Naujausias jo raštų leidimas paskelbtas B. Snello 1949. šalia Pindaro jis buvo žymiausias žaidynių dainius.

Bacehiocihi Marie Anna Elise (1777— 1820) vyresnioji Napoleono I Bonaparto sesuo prieš brolio norą 1797 ištekėjusi už prancūzų armijos generolo Felice Pasąuale B. (1762—1841). Paryžiuje spietė aplink save literatus, 1805 virto Piombino ir Lue-cos kunigaikšte, 1809 didžiąja Toscanos ku-nigaikšte, tas kunigaikštijas valdžiusi savo vyro vietoje. 1814 drauge su vyru pasitraukė Austrijon.

Bacchus ž. Bachas.

Bacci Oratio (1865) italų literatūros istorikas, drauge su A. D’Ancona išleidęs italų literatūros istoriją Mannuale della letteratura italiana 1892—1894.

Baceiarelli Marcelio (1731 II 16 Romoje — 1818 I 5 Varšuvoje) italų tapytojas. 1753 D. L. K. ir Lenkijos karalius ir Saksonijos kurfiurstas Augustas III atsikvietė jį į Dresdeną. 176,1—1766 dirbo Vienoje prie Marijos Teresės rūmų. Mirus Augustui III, Stanislovas Poniatovskis jį iškvietė į Varšuvą, kur B. įkūrė karaliaus rūmuose tapybos mokyklą ir virto karaliaus neoficialiuoju meno patarėju. 1768 seime buvo nobilituotas. Pradžioje dirbo labiausiai portretinės tapybos srityje, nupiešdamas Kristupo Radvilos, Jono Karolio Chodkevičiaus, Romano Sanguškos ir kitų Lietuvos didikų portretus. Piešė ir istorinius paveikslus (Lietuvos ir Lenkijos unija). Keletą tikybinių paveikslų nupiešė Chrepto-vičiaus ščorsų bažnyčiai Lietuvoje.

E. Bastawiecki žywoty malarzy polskich — Biblioteka Warszawska 1846 IV p. 343—357.

Bacevičius 1) Antanas (1871 šakių aps. Lekėčių vi. — 1937 VIII 10 Elizabeth N. J.) visuomenės veikėjas, gydytojas. Jaunas vertėsi knygnešio darbu, žinomas Pe-leniaus slapyvardžiu. Kurį laiką dirbo Osovskio knygyne Kaune, a. 1890 išvyko į Tilžę ir čia, dirbdamas J. šenkės knygų rišykloje, vertėsi nelegaliu lietuviškų knygų platinimu. 1890 išvyko Amerikon, kur pradžioje dirbo spaustuvės rinkėju, o paskiau, J. Šliūpo (vedė jo žmonos seserį) ir D. T. Bačkausko padedamas, 1900 pabaigė Bal-timorės Medical College. Vertėsi gydytojo praktika Chicagoje, Newarke, Elizabethe, 1910—1912 ir 1924r—1930 gyveno Lietuvoje. Dalyvavo Amerikos lietuvių visuomeninėje ir politinėje veikloje: .1902—1905 buvo Kankinių Komiteto pirmininkas, 1905 Revoliucijos šelpimo komiteto narys. Vienas iš Lietuvos Atstatymo Bendrovės steigėjų, nuo 1916—1919 jos direktorius. Bendradarbiavo 1900—1906 Vienybėje Lietuvninkų, 1907—1910 Lietuvos Ūkininke, 1914 Lietuvos žiniose. 1903 išvertė P. Berto Gamtos istoriją, 1904 parašė Istoriją abelną.

2) Jonas (1799 žemaičiuose — 1864 Varšuvoje) baigęs žemaičių Kalvarijos domininkonų mokyklą, 1817—1823 išėjo Vilniaus univ. medicinos fakultetą. Kurį laiką vertėsi gydytojo praktika Lietuvoje, paskiau išsikėlė į Varšuvą, kur buvo medicinos tarybos narys.

3) Feliksas (1879 Sasnavos vi. Alks-niškių k. — 1929) 1905 revoliucinio sąjūdžio dalyvis Lietuvoje, daug kartų kalintas Kalvarijos kalėjime. 1923 išrinktas į seimą valstiečių liaudininkų frakcijoje. Nuo 1907 Lietuvos ūkininko bendradarbis korespondentas.

4) Vincas (g. 1875 IV 24/V 6 Šakių aps. Andrijauskų k.) pedagogas muzikas. 1893 baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Užnemunėje — Suvalkų krašte, 1899 paskirtas mokytoju į Lodzę Lenkijoje, ten baigė privačią Hanickio muzikos mokyklą ir dėstė muziką ir dainavimą Lodzės mokyklose. .1923 grįžo į Lietuvą ir ligi 1931 buvo Aušros gimnazijoje muzikos mokytoju. Suorganizavo dūdų ir styginių instrumentų moksleivių orkestrus ir jiems daug dalykų pats suinstrumentavo. Parašė keletą kompozicijų fortepionui; taip pat sudarė styginį kvartetą ir parūpino nemažai originalių bei harmonizuotų liaudies dainų chorui.

5) Kęstutis Antanas (g. 1904VI13 Lodzėje, Lenkijoje), Vinco B. sūnus, pianistas, pedagogas. Lodzės privačioje konservatorijoje studijavo fortepioną, 1925 baigė Varšuvos konservatoriją, 1931 Varšuvos univ. 1931—1935 muzikos mokytojas Aušros gimn. Kaune. Bendradarbiavo 1934 Muzikoje ir Teatre, 1935—1936 Naujojoje Romuvoje (1935 paskelbė M. K. Čiurlionio laiškų). 1935 apsigyveno Varšuvoje. 1945— 1950 vid. muzikos mokyklos Lodzėje dir. 1950 augštųjų muzikos mokyklų Lodzėje ir Varšuvoje prof. Parašė fortepionui Toc-catą, koncertinių etiudų.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5270-0=5270 wiki spaudos ženklai).