Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/256

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


arba kurpes, kariai avėsi neaugštus šikšninius B.; moterys — sandalus, persiškas če-revykas, batukus. Romėnai nemėgo vaikščioti basi: nusiaudavo kurpes (calcei, cre-pidae ir kt.) ir sandalus tik pietų guldami. Kariuomenė šikšnomis apsipindavo kojas. Bizantiečių puošnios spalvotos čevery-kos, pintiniai B. tik karių ir keleivių (raitelių). Germanai, paveržę Romos imperiją, ėmė taikintis prie romėnų papročių, pratinosi prie kurpių ir karinių B., pirmąsias imdamiesi ir iš skandinavų. Kurpės net pietuose pašalina sandalus, įvairiu metu įvairiuose kraštuose visaip įvairuodamos. XII— XV a. v. ir vid. Europoje paplito nepatogios ilgos „snapgalės”, XIV—XV a. nuo gatvės purvo apdraudžiamos pusklumpiais ir apie 1500 pakeičiamos plačiagalėmis „ančiasna-pėmis”, apie 1520 „lokialetenėmis” (vok. Barenklauen) arba ..karviasnukiais”, „jau-čiasnukiais”, apie 1570 Prancūzijoje gražiais varstomais batukais. Pakulnė (lenk. korek, iš to liet. kurka) anksčiau atsirado moterų čeverykose, XV a. Ispanijoje, XVI a. Venecijoje, iš ten Prancūzijoje; apie 1600 prigijo ir vyrų avalynei. Senovėje ištisinių odinių B. kaip ir nebuvo. Jie tebuvo žinomi r. Europos klajūnų (skitų), slavų. Iš pradžių jų valdovų ir didikų, vėliau šiųjų bent puošnesni už šiaip karių (raitelių, bajorų). XVI—XVII a. Europos rytuose (slavuose, lietuviuose ir kt.) augštuomenė taip pat pasekė vakarų pavyzdžiu ir pamėgo kurpes. Tačiau ir XVI a. pabaigoje B. ima viršų, ir pasirodo karalių ir didikų dvaruose, pirmoje XVII a. pusėje ne tik labai spalvoti ir pentinuoti, bet ir plačiai išskleistais aulais (tik antroje pusėje daug kuklesni). XVII a. 30 metų kare ypač paplito ilgaau-liai batai botfortai. XVIII a. vyrauja segti-nės kurpės, apie 1775 vėl B. Prancūzų revoliucija atsimetė nuo poniškų segtinių, kaikurie net pasekė sodiečiais, audami jų klumpes (sabotus). Bet daugumas tenkinosi kukliomis kurpėmis ir bateliais. Kurį laiką iš Prancūzijos Europos šviesuomenėje buvo paplitę B. ilgais, vėliau trumpesniais aulais, pagaliau iš Anglijos miesto visuomenėje ir šviesuomenėje prigijo lengvi B.: batukai, pusbačiai, dažnai prancūziškais vardais (pr. bottines, gamaches, liet. kamašai), iš pradžių miestuose, paskiau, siekdami sodžių, ypač kiek šiam tenka palaikyti santykius su miestu; žinomas yra sodžiaus moterų paprotys basoms eiti bažnyčion ir tik prie miestelio apsiauti. Lietuvos sodžių, be to, seniau dar per Ukrainą ir Lenkiją yra pasiekę, nelyginant botfortai, ilgaauliai če-batai, kuriuo vardu vėliau ir paprasti B. imta vadinti.

Istorinis B. rinkinys yra Cluny muzėjuje Paryžiuje. B. siuvimas per amžius buvo tam tikras, savomis tradicijomis, batsiuvių (šiaučių iš lenk. szewc) amatas, kuris betgi vis labiau virsta mechaninis ir masinis. Pirmos B. mašinos pasirodė 1790 Anglijoje, tobulesnės JAV 1858-1859 (Blake ir Mackay) ir 1862 (Goodyer). Didžiausia B. gamyba Europoje Batios Zline Čekoslovakijoje, šiaip betgi pirma vieta pasaulyje B. gamyboje tenka JAV.

Racinet Le costume historique 1876—1886; A. Heyden Die Tracht der Kulturvölker Europas 1889; T. W. Greig Ladies old-fashioned shoes 1885—1889;

Redfern Royal and historic gloves and shoes 1904.

Bataille Félix Henri (1872—1922) prancūzų dramaturgas. Iškilęs su La lépreuse 1896, viešpatavo prancūzų teatre ligi I pas. karo. Nors ir paveiktas realizmo, savo dramose nesprendė socialinių problemų ir ne-jieškojo aplinkos veikmės. Jo personažai labiau priklauso romantiniams meilės herojams, kuriuos jis, ypač moteris, subtiliai kūrė. Svarbiausios jo pjesės Madame Colibri 1905, La femme nue 1908, Le scandale 1909.

Bataitis Antanas (1854 VI 13 Panevėžio aps. Smilgių vi. Valiliškių k. — po 1930) spaudos draudimo metu Smilgių vi. knygnešys. Prieš 1882 kaime supirkinėjo rusų įbruktas lietuviškas «knygas, rusų raidėmis spausdintas, ir paskiau degino. Vėliau kartu su kitais pradėjo gabenti knygas iš M. Lietuvos ir jas žmonėse platinti. Nuo 1896 ligi spaudos atgavimo tvarkė slaptą Smilgių lietuvišką bibliotekėlę, kurią buvo įtaisęs kun. Tuskenis. Bendradarbiavo su dr. Petkevičiumi, G. Petkevičaite-Bite.

Batakai (battakai) senosios malajų kiltys Sumatros saloje, dabar nustumtos į salos š. dalį apie Tobo ež., pasižyminčios palyginti augštesne kultūra. Augina ryžius ir laiko naminius gyvulius. Jų tikėjimo pagrinde yra protėvių kultas ir gerbimas viso, kas gyva. Nuo 1861 veikią misionieriai 300.000 asmenų atvertė į krikščionybę. B. kalba priklauso vakarinių indoneziečių kalbų grupei ir turi 4 tarmes su kiekvienos skirtingu raštu. Rašoma į medžio žievę ar tiesiai rašmenys įbrėžiami į bambuką.

Batakiai mstl. ir vi. Tauragės aps., prie Ančios upės, apsuptas Batakių girios. B. yra patogiame susisiekime: tarp Šiaulių— Tilžės vieškelio ir geležinkelio. Tačiau Tauragės artumas .neleido B. išaugti didesniu

Batakių ev.-liut. bažnyčia

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5211-0=5211 wiki spaudos ženklai).