Puslapis:LE02.djvu/275

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

1932. Be federalinio 1909 įstatymo, kuris numato nusikaltimus prieš federalinius įstatymus, JAV kiekviena valstybė turi autonomiją baudžiamosios teisės srityje; B. S. turi kaikurios valstybės, kitur — tvarka, kaip Anglijoje. Indijos 1860 B. S. surašytas garsiojo anglų kriminalisto Stepheno. J a p o n i j o s 1907 B. S. panašus į vokiečių B. S. Kinuose veikė 1928 statutas.

Baudžiamoji teisė plačia prasme apima tuos teisės dėsnius, kurie tvarko bausmės už nusikaltimą paskyrimą ir vykdymą. Jie skirstomi į: materinę B. T., kuri nustato, kokie neteisėti veiksmai ir kokia bausme baudžiami; procesinę arba formalinę B. T., nustatančią tvarką baudžiamajam persekiojimui kelti, baudžiamoms byloms teisme nagrinėti ir bausmes skirti; į bausmės vykdymo t e i-s ę, tvarkančią bausmės atlikimą.

Atitinkamas B. T. mokslas skirstomas šiomis disciplinomis: veikiančių įstatymų dogma, kuri B. T. normas sistemina ir aiškina. Su ja paprastai jungiama ir B. T. istorija. Naujaisiais laikais išaugo nauja atskira B. T. mokslo šaka — kriminalistika, arba mokslas apie būdus nusikaltimus susekti ir aiškinti. Kriminalinė politika apima kriminalinę statistiką, kriminalinę antropologiją, kriminalinę biologiją, kriminalinę sociologiją ir psichologiją. Šios disciplinos duoda pagrindą jieškoti metodų planingai kovoti su nusikalstamaisiais darbais.

Materinės B. T. dogmos bendroji dalis nagrinėja baudžiamuosius įstatymus, nusikalstamojo darbo ir bausmės sąvokas, o specialioji dalis nagrinėja atskirų nusikalstamų darbų sąvokas. Jos svarbiausieji skyriai: nusikalstiemieji darbai asmeniui, turtui, valstybei, visuomenei, vad. mišrieji nusikalstamieji darbai, tarnybiniai nusikalstamieji darbai.

B. T. istorija. Seniausioji B. T. buvo pagrįsta kerštu. Nuskriaustasis arba jo giminės keršijo skriaudėjui už jo padarytą žalą. Greta keršto tarp paskirų šeimų, vienos šeimos viduje už vidaus taikos, tvarkos ir papročių laužymą buvo taikomas trėmimas iš savo tarpo ir kitos (dažniausiai sakralinio pobūdžio) bausmės.

Visuomenės organizacijos pirmiesiems pradams atsiradus, iškyla nuostatai, kas ir kiek ilgai gali keršyti, o keršto pobūdis —-vad. taliono principas: akis už akį, dantis už dantį, bet ne daugiau. Atsiranda taisyklės, kaip turi būti sprendžiamas ginčas, visuomenei dalyvaujant. Praplečiamas ir vidinių (sakralinių) bausmių taikymas. Šiai stadijai atitinka Homero epo laikai ir senesnieji Mozės įstatymai. Visuomenės santvarkai stiprėjant, nustatoma tam tikra vienoda tvarka privatiems ginčams spręsti, ir tuo būdu nusistoja tam tikri papročiai, dažnai surašomi į pirmykščius statutus. Už kiekvieną padarytą žalą jau iš anksto numatomas tam tikras atlyginimas, kurį nuskriaudęs privalo sumokėti nuskriaustajam arba jo artimiesiems. Greta atsiranda nusikaltimų valstybei sąvoka, ir jie baudžiami ištrėmimu arba mirties bausme. Šiai stadijai atitinka daugumas seniausiųjų germanų kodeksų.

Toliau valstybė pradeda kiekviename nusikaltime matyti savo interesų įžeidimą ir jį tokį bausti, skirdama asmenines bausmes, kaip už nusikaltimus valstybei: nuskriaustojo rolė virsta antraeilė ir beveik nyksta, baudimo teisė virsta valstybės monopoliu; už tai baudimas grindžiamas ne tik išorine žala, bet ir vidine kalte, kurioje skiriami įvairūs laipsniai (tyčia, neatsargumas ir jų atspalviai); greta atsiranda pirmieji taisymo idėjos pradai. Tokia B. T. randama Babilonijos karaliaus Hammurabio kodekse, daugume Mozės įstatymų, vėlesniuose germanų kodeksuose. Paskutinė tipinga stadija — atsakomybės principo tolimesnė spiri-tualizacija ir bausmių sušvelninimas. Tai matome izraelitų teisėje Talmudo kūrimo laikotarpiu, Indijoje karaliaus Asokos laikais, Romoje ..aukso amžiaus” arba Anto-ninų laikais. Visų tautų B. T. plėtėsi maždaug tokia pat linkme. Naujųjų Europos tautų teisės istorijoje prisidėjo dar du nauji elementai. Greta barbarų primityviosios teisės Europoje išliko tam tikros romėnų, graikų ir izraelitų teisės liekanos, kurios visados veikė B. T. evoliuciją. Be to, nė vienoje valstybėje teisė nesiplėtė savarankiškai: tik bendrai su kitomis valstybėmis ir tautomis. Tuo būdu galima kalbėti vien tik apie Europos (o vėliau Europos ir Amerikos) B. T. Barbarų kodeksai (Lex sallica) pradžioje buvo pagrįsti kompozicijų sistema; lygiagrečiai bažnyčioje ir miestuose išliko romėnų B. T., iš kurios išaugo inkvizicinis procesas. Aplamai, viduramžių B. T.; daro painų įvairių elementų mišinį: naujų tautų rašytų bei nerašytų papročių, valdovų ordonansų, mokslininkų nuomonių, teismų precedentų, romėnų ir izraelitų teisės dėsnių.

Pirmą rimtą mėginimą tą chaosą pribaigti ir B. T. sušvelninti padarė Bambergo krašto baudžiamasis statutas, Schwarzen-bergo surašytas. Šis statutas vėliau buvo priimtas visoje Vokietijoje ir pavadintas Carolina. Jis turėjo didelę įtaką visai XVI ir XVII a. Europai. B. T. pagrindinės reformos reikalas buvo iškeltas švietimo amžiuje, kada buvo suformuluotos jau anksčiau visoje Europoje pastebimos tendencijos B. T. racionalizuoti ir švelninti. Pilna reformų programa buvo patiekta Beccarios knygoje Apie nusikaltimus ir bausmes 1764. Naujų idėjų pamate susitvarkė vad. klasiško-j i B. T., kurios nuostatai ligi šios dienos viešpatauja kultūringame pasaulyje. Šios B.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5631-0=5631 wiki spaudos ženklai).