lyno univ. prof. filosofijai ir politinei pedagogikai. Jo filosofija — simbolistinis realizmas, prisunktas iš dalies Nietzsches, iš dalies nacionalsocializmo idėjų. Jis leido Handbuch der Philosophie, ir jame pats davė estetikos istoriją. Kiti jo veikalai Der Mythus vom Orient u Okzident 1926 (įvadas į Bachofeno raštus), Männerbund und Wissenschaft 1934 ir eilė studijų apie Nietzsche.
Baur 1) Erwin (1875—1933) vokiečių botanikas ir genetikas. Iš pradžių gydytojas, nuo 1911 botanikos prof. Berlyne, nuo 1927 Berlyne genetikos instituto (1938 pavadinto jo vardu Erwin-Baur-Institut) direktorius. Daug nuveikė paveldėjimo moksle ir kultūrinių augalų selekcijoje. Išsp. Einführung in die Vererbungslehre H1930, Wissenschaftliche Grunlagen der Pflanzenzüchtung »1924, drauge su E. Fischeriu ir F. Lenzu išl. Handbuch der menschlichen Erblichkeitslehre u. Rassenhygiene 31927.
2) Ferdinand Christian (1792— .1860), nuo 1826 univ. prof. Tübingene, vad. Tübingeno mokyklos protestantų teologijos kūrė jas. Jis perkėlė Hegelio dialektikos me-teoda teologijai, rasdamas tezę petrinėje arba žydiškoje krikščionybėje, antitezę — paulinėje, o sintezę — katalikiškoje (panašiai evangelijose Matą laikydamas tezės, Luką antitezės, o Joną sintezės atstovu). Istorinis Jėzus jam virto tik paprastu nešėju 'dėjos, kuri bendruomenės sąmonėje išsivysto Kristaus pavidalu. Tačiau, būdamas konservatyvus, nesidžiaugė tuo, kai jo mintys buvo toliau išvystomos galutiniu krikščionybės nublankinimu (pvz. jo mokinio D. Fr. Strausso). Svarbiausi B. veikalai: Die christliche Gnosis 1835, Die christliche Lehre von der Versöhnung 1838, Die christliche Lehre von der Dreieinigkeit und Menschenwerdung Gottes 1841 — 1843, Lehrbuch der .christlichen Dogmen-geschic'hte 1847, Das Christentum und die christliche Kirche d. ersten drei Jahrhunderte 1853 ir kt.
3) Harry (1886—1944) prancūzų filmų ir teatro aktorius. Pasižymėjo kenčiančių personažų vaizdavimų. Pažymėtinos filmos: David Golder 1931, Les Misérables 1934, Crime et Châtiment, Golgotha 1935, Un grand amour de Beethoven 1936, Symphonie de la vie 1943.
4) Rodion (1667—1717) kilęs iš Hol-steino švedų karys, nuo 1700 perėjęs rusų tarnybon, nuo 1701 pulko vadas. Dalyvavęs visuose Petro I karuose su švedais. Generolu veikė su rusais Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Kautynėse ties Lesnaja nulėmė laimėjimą.
Bauskė, šen. Bauska, lat. Bauska, vok. Bauske, rus. Bausk, Latvijos apskr. mst., 13 km nuo Lietuvos sienos (Kauno gub.,-— taigi, lietuviškoji dalis dar arčiau prie B.). Mūšos (nuo B. ji lat. Lielupė) krante ir Nemunėlio žiočių (Mūšos intakas) krante. 1443—1456 kardininkų ordino magistras Mengden pastatė didžiulę pilį, kurios griuvėsiai ir gražus didelis sodas stovi tarp anų dviejų upių.
1609 B. gavo miesto teises ir virto tarpine stotim prekybai tarp Rygos ir Lietuvos. 1625 švedai sunaikino pilį ir apnaikino patį miestą. 1628 užėmė Lietuvos kariuomenė, 1655 vėl švedai, 1705 rusai, kurie vėl sunaikino prieš tai atstatytą pilį. 1812 buvo užėmusi prancūzų kariuomenė. 1821 caras Aleksandras leido pilį atstatyti. 1915 užėmė vokiečiai. 1919 čia vyko latvių kovos su bolševikais ir bermontininkais.
Prieš I pas. karą B. mokėsi daug lietuvių, kurių dalis jau buvo benutaustanti. Lietuviškosioms pozicijoms atgriebti buvo slapta (vyr. ir mot. progimnazijų, prekybos ir miesto mokyklų) moksleivių kuopa „Bauskės oazė”, prisidengusi mokinių pasišokimais ir gegužynėmis, o jos tikrasis idėjinis tikslas tebuvo žinomas vos keliems moksleiviams įsteigėjams. Nariai eidavo į liet. darbininkiją, čia tada gausią. Vien B. 1930 dar gyveno 118 lietuvių.
B. apskrities būta 2.302 km2. 1930 čia gyveno lietuvių 2554, arba 5,75% visų B. aps. gyventojų.
Bauskės piliakalnis Šiaulių aps. Pašiaušio vi., Normančių k. lauke. Apie B. P. išliko legenda, kad, prieš 1% šimto metų priešams užpuolus kraštą ir pradėjus griauti čia stovėjusią bažnyčią, jėzuitai, skrybėlėmis nešdami žemę, ją visą užpylę ir paslėpę. Šitaip šis piliakalnis buvęs supiltas.
Bausmė baudžiamojo įstatymo sankcija, teismo skiriamoji kaltininkui už nusikaltimą. Istorijoje B. principai labai keitėsi: keršto laikais tai buvo nusikaltėlio sunaikinimas, vėliau kerštas buvo aprėžtas talio-no principu („akis už akį”) arba atspindėjimo principu (pvz. už vagystę buvo nukertama ranka, už monetų padirbimą į gerklę buvo liejamas metalas). Vėliau tuos principus pakeitė piniginių atlyginimų už nusikaltimus sistema. Valstybei galutinai paėmus B. į savo rankas, valstybė bausdavo labai žiauriai, bausmėmis norėdama sunaikinti nusikaltėlį ir įbauginti kitus. Tik nuo švietimo amžiaus naujas tikslas - veikti nusikaltėlį jam pataisyti.
Bauskė 1659