Puslapis:LE02.djvu/292

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

pamiršęs ne tik patį nubaudimą, bet ir visokį nepasitenkinimą jį nubaudusiuoju. O vartojant panašias bausmes suaugėliui, visada pasiliks pavojus sugriauti jo santykius su ugdytoju. Ypatingai jautrūs bausmei yra tiek vaikystės (3%—4 m.), tiek paauglystės (14—16 m.) puberteto metai. Pagaliau, čia svarbią reikšmę turi ir patsai ugdytinio tipas. Ypač jautriam vaikui nepatenkintas ugdytojo žvilgsnis gali būti didesnė bausmė, negu mažo jautrumo vaikui viešas pabarimas ar papeikimas. Bausmę vykdant, reikšminga ir pati baudžiamoji aplinka bei sąlygos. Vienaip reaguos ugdytinis, baudžiamas daugelio akyse, ir kitaip — be pašalinių stebėtojų. Vienaip viešumas veiks mažylį ir kitaip suaugesni. Kad ir: juo aplinkoje pabaudimai bus dažnesni, juo baudžiamieji mažiau į tai reaguos. Netaktiškai pavartota bausmė (juo labiau didesnioji, ypač fizinė) gali veikti priešingai tam, ko ja siekiama — ne taisomai, bet griaunamai.

Žymesniųjų pedagogų daugumai taip nusistačius, dabar beveik visur fizinės bausmės (kuriose visada slypi ir dvasinės bausmės) mokyklose buvo visiškai uždraustos (taip buvo ir Lietuvoje): palikta mokytojui teisė naudotis vien dvasinėmis bausmėmis. Tik ir šios rūšies bausmių (ypač viešųjų) vartojimas turi būti gerai pergalvotas, tiksliai atseikėtas ir tik su atsargumu pritaikytas — panaudotas.

XVII—XIX a., kad nebūtų griaunami ugdytojo ir ugdytinio santykiai, prie daugelio mokyklų laikyti specialūs baudėjai (dažnai net mokyklos sargai), vykdžiusieji mokytojų pasjkirtąsias bausmes. Betgi tai reikalo .nė kiek netaisė, nes tos bausmės šaltiniu ir autoriumi ugdytinis vistiek visada laikė tik patį ugdytoją. Todėl grįžti prie anų bausmės vykdymo formų taip pat nėra pagrindo.

Bautain Louis Eugene (1798—1867) prancūzų filosofas ir teologas, tradicionalizmo atstovas. Kaip pasidavėlis Fichtės įtakai buvo atleistas iš Strassburgo universiteto profesorių. Vėliau stojęs į kunigus, buvo prof. Paryžiuje. B. žmogaus protui nepripažino pajėgumo pažinti Dievo. Visą religinį pažinimą jis kildino iš Apreiškimo. Išsp. Philosophie du Christianisme 1835, Psycho-logie experimentale 1839, Philosophie morale 1842, Philosophie dės lois 1860.

Bautzen tikrai Budišyn. Saksonijos mst. prie Spree upės, slavų luž’čėnų krašte. 38.500 gyv. B. buvo senoji slavų lųžičėnų tvirtovė, kurią 1004 užėmė Henrikas II, ir nuo 1031 ji liko vokiečių rankose. 30 metų kare atiteko saksams. 1813 V ties B. Napoleonas laimėjo mūšį su prūsais ir rusais. Pilis Ortenburg statyta 957, o XV ir XIX a. perstatyta. XV a. katedra ir šv. Mykolo bžn. Čia XIX a. antroje pusėje susikūrė lu-žičėnų tautinio atgimimo centras.

Baux, Les B., senovės romėnų Baucium, p. Prancūzijoje. B. apylinkėje 1821 buvo pirmą kartą surasta aliuminio žaliavos, pramintos bauxitu, arba boksitu.

Bauxitas ž. Boksitas.

Baužaičių durpynas Tauragės aps. Eržvilko vi. 162 ha ploto, 4 m gylio, menko su-durpėjimo ir kelmingumo. Pelkė 204 ha, augštutinio tipo.

Baužas ž. Bagužis (Bagužas).

Baužinskaitė Aldona (g. 1929 XII 14 Mažeikiuose). Hanau (Vokietijoje) liet. gimn. baigė 1948, Maryville College, St. Louis, Mo. 1953, toliau stud. Ford'ham universitete socialinius mokslus. 1950 Ateities žurnalo redakcinio kolektyvo narė. Periodinėje spaudoje reiškiasi eilėraščiais.

Baužinskas Juozas (g. 1920 XI 26 Kretingos aps. Skuode). Baigęs Mažeikių gimn., studijavo chemiją Kauno univ. ir Darm-stadto augštojoje technikos mokykloje. 1949 atvyko į JAV. Ateitininkų veikėjas, be kitų pareigų 1950 — 1951 pasaulio moksleivių at-kų s-gos pirm., nuo 1953 at-kų federacijos vyr. valdybos narys. Nuo 1951 Ateities redakcijos narys.

Bavai Prancūzijos mstl. 'Nord dep. apie 2000 gyv. Senovės romėnų Bagacum, iš žymiausiųjų Galijos miestų. 451 Kr. g. sunaikino vandalai.

Bavarici juris codex — Codex juris Bava-rici. 1751—1756 trimis dalimis paskelbtas pirmasis vokiečių gyvenamuose kraštuose sudarytas įstatymų kodifikuotas rinkinys, apėmęs baudžiamąją ir civilinę teisę ir tei-seną. Šį kodeksą paruošiant, daugiausia pasidarbavo W. A. X. Kreitmayer.

Bavarija (vok. Bayern) didžiausioji jungtinės Vokietijos šalis; 70.235 km2 ir 9.127.000 gyv. (1950), iš kurių 2.313.000 vok. tremtiniai ir pabėgėliai iš Vokietijos sovietų zonos. Pietuose B. apima Alpių ruožą, kuris šiaurės linkme pereina į B. plokštakalnę, o ši atsiremia į Vidurio Vokietijos kalnus. Rytuose vyrauja Fichtelio, Frankenwaldo ir B. Miško kalnai. Pietinė dalis yra Dunojaus (Juodosios jūros), o šiaurinė Reino baseine. Dunojų sų Reinu jungia Liudviko perkasas. Pietų dalyje daug ež.: Chiem, Ammer, Walchen, Wurm, Tegern. Pietinis B. pakraštys turi drėgnų Alpiu tipo klimatą. Čia pavasario pradžioje pučia nuo Alpių fionas—šiltas, sausas vėjas. Dunojaus žemuma turi didelį paros temperatūros svyravimą, o visa B. plokštakalnė turi gana šiurkštų žemyninį klimatą. Švelnesnį klimatą turi Maino upės klonis.

Miškai apima 33%, pievos ir ganyklos 22% viso ploto. Dirbama žemė sudaro 36,5%. Mineralinių turtų iškasama rudosios anglies (apie 1,5 mil. t per metus), glž. rūdos (0.5 mil. t), grafito, litografinio akmens. Gausu mineralinio vandens versmių.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5499-0=5499 wiki spaudos ženklai).