turto dalis buvo išgabenta Vilniun, o likučiai perduoti Kultūros paminklų apsaugos įstaigai. 1941 imtasi vėl muzėjus atstatyti, direktoriumi paskyrus dail. K. Varnelį. Mu-zėjui gautieji senieji vyskupų rūmai Valančiaus gatvėje buvo atitinkamai atremontuoti ir pritaikinti muzėjaus reikalui. Atgauti Vilniun išvežtieji eksponatai ir kiti rinkiniai, karo metu atsidūrę įvairiose vietose. Muzėjus turėjo šiuos skyrius: senosios tapybos, skulptūros, metalo dirbinių, liturginių apdarų, bažnytinių paramentų ir šių dienų religinio meno. Visuose skyriuose švietė mūsų tautos meninė kūryba, ypač galingai pasireiškusi medinėse provincijos bažnyčiose. Turėta šimtai įdomių arnotų, kurių dalis būta daryta iš juostų, austų garsiose Radvilų audyklose Slucke. Taip pat nemaža turėta gotikos, renesanso ir baroko laiko originalų. Pabaltijy muzėjus buvo vienintelis tos rūšies, lyginęsis su neviena panašia įstaiga užsieniuose.
Bažnytinis menas apima visas meno šakas, kiek jos tarnauja liturgijai ir bažnytiniam gyvenimui apskritai. B. M. siauresne prasme — dažnai turima galvoje tik bažnytinė dailė (tapyba ir skulptūra). Savo tiesioginiu tarnavimu įsijungimu į bažnytinę liturgiją B. M. skiriasi tiek nuo bendresnio religinio meno (ž.) apskritai, tiek nuo specialiai krikščioniškojo meno (ž.). Palyginus su kitais V. Europos kraštais B.M. dalykų gausumu ir jų menine verte Lietuva buvo pirmaujančiųjų eilėse. Lietuviškojo B. M. bruožai yra artimiausi romanų tautų meno charakteriui. Lietuvos bažnytiniu menu yra pasireiškęs ir išsiskleidęs liaudies menininko genijus. Buvo priskaitoma netoli 400 augštos meninės vertės bažnyčių bei koplyčių, apie 10.000 liaudies menininkų sukurtų puošnių kryžių bei koplytėlių ir apie 30.000 religinių figūrėlių, kurių didesnė dalis buvo surinkta įvairiuose muzėjuose. Pirmieji liaudies menų susidomėjo dr J. Basanavi-
Iš bažnytinio meno muzėjaus Kaune
Iš bažnytinio meno muzėjaus Kaune