Puslapis:LE02.djvu/341

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

jo sistemoje nebeegzistuojanti, nes tokio dalyko, kaip siela, negalima nustatyti, bestebint žmogaus judesius ir liaukų funkcijas. Ne tik siela, bet ir smegenys (kuriuos daugelis psichologų labai vertino kaip visų mūsų judesių centrą), nesą taip svarbūs, nes, pagaliau, jų ir tiesiogiai negalima stebėti. Pagal Watson, periferinių organų stebėjimas galįs būti daug produktyvesnis, negu bergždžias stengimasis visas pastangas koncentruoti nematomų smegenų stebėjimui.

Su šitokiomis idėjomis B. išėjo į viešumą, kaip kryptis, griaunanti ne tik psichologines supozicijas (prielaidas), bet taip pat ir daugeli kitų teologinių bei filosofinių tiesų. Tai labai pagavo ,ne tik jaunus to laiko psichologus, bet ir kitus empirinių mokslų atstovus. Pirmą kartą viena psichologinė kryptis pasakė, kad ji gali įrodyti savopre-misas ir ne betkaip, bet eksperimentiniu keliu, kaip ir kiekvienas kitas mokslas. Eidamas savo pasirinktu keliu, B. ypač pradėjo domėtis fiziologija, gyvulio studijomis, testų ruošimu ir standartinimu ir būdų jieš-kojimu suobjektyvinti psichinių vyksmų „matavimui”. Watson ir jo šalininkai pradėjo vartoti ypatingą įrodymo metodą: statistinį įrodymą.

Esmėje B. istorija yra Amerikos psichologijos istorija, nes ši kryptis sų savo nepasiektomis pretenzijomis visdėlto sugebėjo įtikinti publiką savo srities neribotomis galimybėmis „padaryti” psichologiją mokslu ir profesija. Žinoma, Watson turėjo ir tebeturi už save nemažesnių šalininkų, kaip James M. Cattell, Albert P. Weiss, Karl S. Lashley, Edward C. Tolman, Clark L. Hull, Burhus F. Skinner, Walter S. Hunter. Tačiau daugumas šių šalininkų jau ima nebesutikti su Watsono idėjomis, grąžindami introspekciją kaip tyrimo metodą, pripažindami reikalingumą kaikurių „mentalisti-nių” sąvokų ir svarstydami klausimą apie funkcijų integraciją, — žodžiu, nors ir labai lėtai, vėl atgal grįždami prie kūno ir sielos sąvokų, kad ir ne tais pačiais vardais vadinamų. Šiuo metu Amerikos psichologija vis dar tebėra pagauta behavioristinių idėjų. Tačiau jų įtaka nyksta labai pastebimai. Atrodo, kad Watson ne tik turėjo malonumo stebėti greitą savo sistemos išplitimą, betgi gali dabar ir melancholijos susilaukti, matydamas aiškų tos sistemos nykimą. Atrodo, kad B. savo uždavinį atliko ir atsakė į tuos klausimus, į kuriuos galėjo atsakyti. Bet yra eilė kitų klausimų, kurių behaviorizmas net negalės paliesti, nes, be empirinių stebėjimų, į juos atsakyti yra reikalingas galvojimas ir darymas išvadų, peržengiančių eksperimentaciją. Asmenybės studijos, irgi įeinančios į psichologijos sritį, negali būti atliekamos behavioristų, kurie, būdami konsekventiški, tokio dalyko, kaip asmenybė, net nė pripažinti negali; įvairūs subjektyvieji testai taip pat išeina už behaviorizmo ribų.

Kad ir buvo trumpo, bet revoliucinio amžiaus, B. visdėlto davė didelį įnašą psichologijai, būtent: B. daugiau, negu kuri kita psichologijos kryptis, studijavo ir tebestu-dijuoja mokymąsi ir psichinius procesus, su juo susytus. Tuo būdu B. atradimai yra davę gerų rezultatų mokyme ir psichoterapijoje. Taip pat kaikurie stebėjimai iš gyvulių elgsenos yra labai vertingi ir naudingi žmogaus psichikos stebėjimui ir palyginimui. Kaikurių metodų išvystymas, kuris buvo padarytas B., besistengiant psichologijai pritaikinti empirinius metodus, be abejo, davė daug naudos tyrinėjimams, kuriems tie metodai gali būti pavartoti. Gal didžiausias šios krypties trūkumas yra jos nesugebėjimas duoti sau turinio ir savosios filosofijos neišvystymas (žinoma, be prieš tai buvusios paneigimo). Behaviorizmas yra lyg forma, žavinga ir įdomi. Bet jai trūksta turinio, ir, jo bejieškodama, ji yra priversta keistis. Prieš mūsų akis tai ir be-vyksta.

Watson Behavior, an introduction to comparative psichology 1914; (”) Psichology from a standpoint of a behaviorist 1919; (”) Behaviorism 1930; C. L. Hull Principles of behavior, an introduction of behavior theory 1943; R. 8. Woodioorth Contemporary Schools of Psichology 1948.

Beheim-Schwarzbach 1) Martin (g. 1900) vokiečių poetas ir rašytojas, religi -kos mistiškos nuotaikos, drauge ir humo-riškas. Romanas Michaelskinder 1930, eilėraščiai Die Krypta 1935, iNovalio biografija 1939, Essays 1946, Der Unheilige 1948, Die Geschichten der Bibel 1952.

2) Max (1839—1910) vokiečių istorikas, autorius studijų apie Fridricho Didžiojo ir Hohenzolernų kolonizacinę politiką (Ho-henzollernsche Kolonisation 1874). Lituanistiniu požiūriu minėtini jo raštai: Kolonisatorisches aus Ostpreussen (išsp. Alt-preussiche Monatsschrift 1877), Friedrich Wilhelms I Kolonisationswerk in Litauen 1879, Die Besiedlung von Ostdeutschland durch die zweite germanische Völkerwanderung 1882.

Behemotas (hebr. ds. behemöth nuo be-hemäh — žvėris, milžiniškas gyvulys), upinis arklys, hipopotamas. Jobo knygose (40, 10—19) aprašytas kaip Dievo visagalybės pavyzdys. Talmudas ir Bažnyčios tėvai B. laikė pikto simboliu.

Behistuno įrašas. Behistun, dabar Bizus-tan — status kalnas prie kelio iš Bagdado į Teheraną. Persų karalius Darius I, atstatęs achemenidų valstybę, įsakė iškalti B. uoloje 150 m augštyje senovės persų, ela-mitų ir asirų-babiloniečių kalbomis įrašą, kur apsakomi jo žygiai ir pergalės, Persijos valstybę betvarkant. B. įrašo yra 400 eilu-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5618-0=5618 wiki spaudos ženklai).