Puslapis:LE02.djvu/349

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

mą, Bažnyčia rūpinosi vergų, taigi ir karo B. išvadavimu iš nekrikščionių. Trinitoriai, pranciškonai, jėzuitai, baltieji tėvai ir kt. vienuolijos rinko aukas ir išpirkinė j o B. iš totorių, turkų ir kt. vergijos; per 600 metų (XII—XVIII a.) trinitoriai išpirko apie mi-lioną B. ir vergų. Karo B. priklausė tiems, kurie juos paėmė nelaisvėn ar pirko iš kitų. Vienodai žiūrėta į karo B. ir paprastus imtinius. Bet ilgainiui imta skirti karo B. nuo šiaip gyventojų. Skiriama prisonnier captif (civilinis imtinis) nuo prisonnier de guerre (karo belaisvis) ; B. nebelaikoma jų ėmėjo privačioje, tik valstybės žnioje, B. nebekei-čiami priešo B-iais, išlyginant laipsnių (augštųjų karininkų) ir skaičiaus skirtumus tam tikru primokėjimu, kaip seniau, tik karui pasibaigus arba net prieš tai visi atleidžiami, kartais tam tikromis sąlygomis, bet be jokio atlyginimo.

Karo B. būtis labiausiai nustatoma Haa-gos taikos konferencijų sutartimis: 1899 VII 29 antrąja konvencija ir 1907 X 18 ketvirtąja konvencija. Tos konvencijos laiko B. priešo kariuomenės karį (kovotoją ir neko-votoją), paimtą ir uždarytą tam tikron sto-vyklon, kad neišeitų ir nepabėgtų. Išskyrus karininkus, karo B. gali būti skiriami su karo veiksmais nesusijusiems darbams, turi būti išlaikomi, gali būti šelpiami ir turėti kaikurių kitų lengvatų.

Dėl pasaulinio karo patyrimų 47 valstybių atstovų 1929 VII 27 konferencija Gene-voje B. reikalu parūpino naują sutartį.

Tačiau II pas. kare ir vėliau, pvz. Korėjos kare, kitos sužvėrėjusios tautos paniekino visas tarptautines B. konvencijas: atgaivino senąjį masinį karo B. žudymą. Pvz. hitleriniai vokiečiai išžudė dešimtimis tūkstančių karo B., Sovietų Rusijos bolševikai Katyne išžudė kelias dešimtis tūkstančių lenkų karininkų, pagaliau kinai Korėjos metu išžudė mases pietų korėjiečių ir Jungtinių Tautų karo B., o paliktus gyvus žiauriausiai kankino.

Beinhauer Die Kriegsgefangenschaft nach den Bestimmungen der Haager Konferenzen von 1899 u. 1907, 1908; A Ulės ignhac et E. Lémo?ion Le droit de gens et la gueire de 1914—1918, I t., 1921; Pldbchmann Das neue internationale Kriegsgefangenenrecht 1930.

Belą Kun žr. Kun Bela.

Belaleazar (tikroji pavardė Moyano) Sebastian (1495-1551) ispanų konkvistadoras. 1519 atvykęs Amerikon, 1524 paėmė ‘Nikaragua, 1532 dalyvavo Pizarro žygyje prieš Peru, 1533 įveikė inkų kunig. Ruminahui, įk. Quito ir Guayaquil miestus, 1539, jieš-kodamas pasakiškosios Eldorado šalies, pasiekė dabartinę Kolumbiją, kurioje ir liko.

Bélanger Jean Baptiste Charles Joseph (1790 — 1874) prancūzų hidraulikas, nuo 1841 prof., 1828 paskelbė vad. B. postulatą, kuris daro pagrindą netolyginiam tekėjimui tirti.

Belasco David (1859—1931) iš portugalų žydų kilęs amerikiečių scenos veikėjas. 1902 įst. New Yorke savo vardo teatrą, 1907 Stųyvesant teatrą. Anuo laiku jo natūralistinė linkmė teatre buvo įtakinga. Drauge su kitais rašė scenai veikalus ir operoms libretus. Žymiausi jų: Madame Butterfly 1900 (Puccini panaudota operai), Darling of the Gods 1902, The Return of Peter Grimm 1911, Marie-Odile 1915, The Gold Diggers 1919.

Belava.n Indonezijos uostas Sumatros saloje, apie 45.000 gyv. Jo užnugaris Deli sritis, kurioje auginamas tabakas, kaučųkas, alyvinės palmės.

Bei camto (it. gražus dainavimas) iš XVII—XVIII a. italų operos tradicijų išaugusi dainavimo technika, kurioje pabrėžiama balso toningumas, skambumas ir švelnumas. Kartais dėl to B. C. priešpriešiais sustatoma su Wagnerio operų dramatiniu dainavimu, kur visų pirma rūpinamasi vidine išraiška.

Belchen (pr. Ballon) alemaniškas vardas apdilintiems kupolinės formos kalnams Schwarzwalde ir Vogezų kalnuose.

1) Augštumo antroji (1415 m) Schwarz-waldo viršūnė, 20 km į pietv. nuo Feldberg.

2) Sulzer B., B. von Gebweiler, Ballon de Guebwiller, augščiausioji Reino krantų Vogezų viršūnė (1423 m) prie B. ež.

3) Welscher B., Ballon d’Alsace, p. Vogezų kalnas, 1245 m nuo j. L, į š. nuo Belfort.

Belcher Edward (1799—1877) anglų jūrininkas keliautojas, 1825 lydėjo F. W. Bee-chey į Beringo sąsiaurį, 1836—1842 tyrinėjo Atlanto, Indijos ir Didįjį vandeny įus, 3 843 —1847 matavo pietr. Azijos krantus, 1852 — 1854 vadovavo paskutinei ekspedicijai, jieš-kojusiai Franklino, kur ištyrė arktinės Amerikos salas. Kelionių aprašymai: Narrative of a Voyage round the World 1843, Voyage of the Samarang to the Easter Archipelago 1846, The Last of the Arctic Voyages 1855.

Belcikowski Adam (1839—1909) lenkų rašytojas. Pradėjęs eilėraščiais, vėliau perėjo prie dramos. Jo istorinės komedijos: Kröl Don Jüan 1869, Dwaj Radziwillowie 1871, Pan Pasek 1902; istorinės dramos: Kröl Mieczyslaw II 1876, Wladyslaw Warnen-czyk 1887, Kröl Boleslaw Smialy. P. Lapelis 1911 liet. išvertė jo komediją Wizyta pana Feliksą 1869 ( Pono Felikso atsilankymas). Kurį laiką docentas Varšuvos augš-tojoje mokykloje, jis reiškėsi ir kaip literatūros istorikas: Ze studjöw nad literatūrą polską 1887.

Beleckas 1) Juozas Kazys (1905 VIII 13 Eržvilko vi. Balninkuose — vokiečių sušaudytas Kaune 1941 VIII) žurnalistas. Mokėsi Jurbarko, Tauragės ir Kauno gimnazijose. 1921—1926 Žemaitijoje organizavo Jaunimo sąjungos skyrius, valstiečių liaudininkų kuopas ir kooperatyvus. 1924—1926

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5591-0=5591 wiki spaudos ženklai).