monės didžiausi centrai yra: Verviers (vilna), Gand (medvilnė), Courtrai (linas). Galanterijos gamybos centras Briuselis, sūrio Herveland ir Veurne (Limburgo sūris), ¡cukraus Hainaut, kuriame yra 45 cukraus fabrikai iš visoje šalyje esančių 110. Audinių pramonė pajūrio miestuose klestėjo jau XIII a. Vilnas įveža iš Australijos ir p. Afrikos, linų savo užsiaugina pakankamai. B. yra iš didžiausių pasaulyje linų pluošto gamintojų, bet Neprikl. Lietuva ją pralenkdavo. Medvilnę perka iš JAV ir Indijos. Deimantų gludinimo pramonės centras yra Antverpenas su 75 įmonėmis ir per 4000 darbininkų. Elektros reikmenų pramonė koncentruojasi Charleroi.
Prekyba. Į užsienius išvežama apie 35% pramonės gamybos. Prekybą varo su visais kraštais. Iš vienur perka žaliavas, į kitur išveža iš jų pagamintus daiktus. Užsienio prekyba (1000 frankų)
Metai Importas Eksportas
1938 23.166.507 21.723.953
1948 87.517.990 74.121.269
1950 97.503.200 82.570.900
Iš Lietuvos B pirkdavo miško medžiagą, maisto produktus ir gyvulius, o parduodavo mašinas, stiklo gaminius, siūlus ir metalo daiktus.
B. turi tankiausią pasaulyje glžk. tinklą: 100 km2 ploto tenka 38 km glžk. Tarp Briuselio ir Malinęs 1835 nutiesta pirmoji Europos žemyne glžk. linija, kuri 1836 prailginta ligi Antverpeno.
Prekybos laivyno tonažas 436.000 br. reg. t. Vidaus vandens kelių 1560 km. Svarbiausias uostas Antverpenas.
Gyventojai savo kilme yra dviejų skirtingų grupių: flamai (51.1%) germanų ir valonai (43,4%) romanų. Valonai kalba prancūziškai. Juos skirianti linija sutampa maždaug su 50° 40' lygiagrete. Šiaurinėje krašto dalyje gyvena flamai, pietinėje valonai. Abi kalbos yra lygiateisės-valstybi-nės, bet kultūriniame gyvenime daugiau prasimuša prancūzų kalba. Valonai yra senovės keltų palikuonys, kurie prieš 2000 metų gyveno tarp Reino ir Artois. Apie 1 mil. yra mišrių šeimų.
Didžiausią gyv. prieauglį turi flamiškoji Limburgo provincija, mažiausią valoniškoji Hainaut. Tarp abiejų grupių pasireiškia nesutarimų ir separatizmo žymių. Flamai išsikovojo sau lygias teises XIX a. viduryje.
Kultūriniu atžvilgiu B. yra tarp pirmaujančių pasaulyje. Privalomas mokslas vaikams 6—14 metų amžiaus. Yra 4 universitetai. Du iš jų valstybės išlaikomi Liė-ge ir Gand miestuose, ir du privačiai (liberalinis Briuselyje, katalikų Louvain’e). Juose mokosi apie 17.000 studentų, iš jų 7.500 Louvain’o univ. Konstitucija garantuoja laisvę steigti mokyklas (enseignement libre) privatiems asmenims ir draugijoms. Privačios mokyklos iš valstybės gauna paramą proporcingai mokinių skaičiui. Amatų mokyklos beveik visos yra privačios, bet valdžios išlaikomos. Meno ir karo akademijos yra Briuselyje, augštoji prekybos mokykla Antverpene.
Periodinė spauda prasidėjo XVII a. ir kaikurie laikraščiai išsilaikė ligišiol, pvz. Gazette van Gent, pradėtas leisti 1667. Didelės reikšmės švietimui turėjo 1756—1793 P. Rousseau Liège leistas Journal encyclopédique, P. H. Lebruno redaguotas 1785—1793 Journal général de l’Europe, 1850 pradėtas leisti svarbiausias liberalų laikraštis Étoile Belge.
Religinis gyvenimas. B. gyv. 99,6% yra katalikai. Bažnyčia atskirta nuo valstybės, bet abi bendradarbiauja. Kat. bžn. primo rezidencija Malinęs mst. Belgai kat. išauklėja daug misionierių įvairioms pasaulio šalims. Vienuolių yra apie 55.000, iš kurių ligi 15.000 svetimšaliai.
- F. Dussart et R. Contreras Géographie de la Belgique et du Congo 1947 ; J. Destrée Wallons et Flamands 1923; British Survey Handbooks: Belgium 1950.
Istorija. Dabarties B. iš dalies sutampa su keltų belgų gyvenamuoju ir 57 pr. Kr. Caesario užkariautuoju kraštu. Imperatorių laikais B. buvo dviejų provincijų (Belgica secunda ir Gerinama inferior) dalis. Nuo 486 priklausė frankams, VILI a. virto svarbiausia Karolingų parama. S43 vieną B. pusę (į vakarus nuo šeldės arba Escaut) gavo Karolis II Plikasis, antrąją Lotharas I; pastarąją paveldėjo jo sūnus Lotharas II. 925 Šeldė tapo Vokietijos ir Prancūzijos siena. Prancūziškoji B. dalis greit išsiskyrė dviem grafijomis — Flandrija ir Artois, vokiškoji priklausė Žemutinei Lotaringijai ir ją sudarė Brabanto, Liuksemburgo ir Limburgo kunigaikštijos, N'a-muro ir Hennegau (Hainaut) gràfijos, Me-chelno senjorija ir Lutticho" (Liège) vyskupija. Dėl B. žemių, ypač dėl Flandrijos, nuo XII a. kovojo tarp savęs Prancūzija ir
Brugges miestas Belgijoje