Puslapis:LE02.djvu/379

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

teikia žinias apie bolševikų-komunistų nusikalstamus veiksmus 1940—1941 okupuotoje Lietuvoje.

Bendras Žygis žr. Žygis.

Bendravimas arba bendruomeniniai santykiai. Kiekviena nuo kitų skirtinga žmonių grupė turi skirtingų tarpusavio santykių. Vokiečių sociologas F. Tonnies ir ame-ričiečių Ch. H. Cooley, taip pat ir kiti, visų pirma išskiria pirminius bendruomeninius —- kaimo santykius ir antrinius — visuomeninius miesto santykius. Nuo tų santykių sugrupavimo ir pačios žmonių grupės vadinamos bendruomeninėmis arba visuomeninėmis. Šias grupes ir jų santykius galima apibūdinti iš jų fizinių sąlygų, grupės narių siekimų ir tų santykių bruožų.

Bendruomeninė grupė paprastai yra negausi, jos nariai gyvena vieni arti prie kitų ir jų savitarpio ryšiai yra ilgalaikiai. Visuomeninė grupė paprastai yra gausi, jos nariai vienas nuo kito labiau nutolę ir jų ryšiai yra trumpalaikiai. Bendruomeninių grupių nariai turi vienodus tikslus, kurių jie siekia tomis pačiomis priemonėmis, o visuomeninių grupių narių tikslai skirtingi ir siekiami nevienodomis priemonėmis. Pirmosios grupės santykiai, palyginus su antrąja grupe, yra asmeniški, netarpiški, neformalūs, nepolitiniai, nespecializuoti ir neekonominiai; be to, jie yra pastovūs ir skirti vien savajai grupei. Tuo tarpu antrosios grupės santykiai yra neasmeniški, tarpiški, formalūs, ekonominiai, politiniai, specializuoti. Jie yra taip pat labiau trumpalaikiai, atsitiktiniai ir nėra vien savajai grupei skirti. Pirminių santykių būdingiausios grupės yra šeima, vaikų žaid'mų grupės ir kaimynystė arba „mažoji vyresniųjų bendruomenė”. Jų buvo ir yra visur, visuose žmonijos gyvenimo laiko tarpuose. Antrinių santykių grupėms atstovauja įvairios politinės, ekonominės ir kitokios organizacijos, kur ryškiai vyrauja kurios nors vienos srities interesai. Kaikurios organizacijos, pvz. skautų brolija, universitetinės brolijos bei seserijos yra pereinamosios, tarpinės grupės tarp pirmųjų ir antrųjų. Platesne prasme bendruomeninė grupė yra priešybė visuomeninei, kaip kaimo kultūra miesto kultūrai, kaip namų ūkis krašto ūkiui, pramonė prekybai, aristokratinis principas demokratiniam, konservatizmas liberalizmui, viduramžiai naujausiems laikams ir tt. Nors kiekvienai pirmykščiai grupei būdingas bendruomeninių santykių vyravimas, o didmiesčio grupei visuomeninių santykių viršijimas, betgi nėra tokių grynų grupių, kuriose nebūtų ir kitos grupės elementų. Tačiau ryškūs daugelio tautų praeityje pirminiai santykiai dabarties civilizacijos periode yra antrinių santykių išstumti. Elektra, susisiekimo ir susižinojimo priemonių pažanga ir kt. naujausiųjų laikų techniniai laimėjimai atitraukia žmones nuo visada vienos vietovės. Atliekąs savo reikalus mieste, kaimo gyventojas jau ir savo pastata ar apdaru sunkiai beatski-riamas nuo miesto gyventojo. Kaime ir mieste kaimynystė nustoja savo psichologinės jungiamosios reikšmės. Didmiesčio gyventojai apie savo kaimynus už gretimų durų žino mažai arba nieko nežino ir nesidomi jų nuomonėmis. Suaugusiems šeimų nariams miestuose besirūpinant vien pragyvenimo ir kitais reikalais, vaikai nedaug tegauna pajusti šeimos šilimos, o įvairūs žaidimo klubai, skautų organizacijos ir kt. kad ir kažkaip besistengtų plėsti draugiškumo ir šeimyniškumo dvasią, negali atstoti šeimos pirminių santykių svarbos. Tad ir šių laikų civilizacija neišvengiamai

Baltic Committee nariai iš kairės dešinėn: Edward J. Bonin, Alvin M. Bentley, Fred E. Busbey, Charles J. Kersten, pirm., Ray J. Madden, Thadeus M. Machrowich, Thomas J. Dodd. Apačioje spaudos atstovai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+3868-0=3868 wiki spaudos ženklai).