Puslapis:LE02.djvu/406

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

į kuriamą lenkų kariuomenę papulkininkiu, 1809 V 5 per karą su austrais ties Kocku puolė Austrijos vengrus ir žuvo. Gyvas buvo vertinamas kaip vienintelis žydas karininkas, pasiekęs augštesnio laipsnio, o žuvęs greitai pateko į lenkų le-gendarinę literatūrą.

Luninski Berek Joselo-wicz i jego syn 1909.

Berendejai XI—XII a. minima klajoklių tauta Ukrainoje. Kilimas neaiškus: tiurkai, ar iranėnai, ar bėrai.

Berendts (Berent) Jurgis (1734—1805 I 10) Mogiliavo sufraganas. Baigęs Brauns-bergo mokyklą, 1754 stojo į Vilniaus jėzuitus. Mokė jėzuitų mokyklose Naugardėly-je, Vilniuje, Minske; Vilniaus akad. gavo teologijos dr. laipsnį ir studijavo matematiką; Polocko jėzuitų akademijos matematikos ir filosofijos prof. Apie 1767 pirmas rytų Lietuvoje pradeda propaguoti skiepijimą nuo raupų. Iš čia skiriamas Mscislavo kolegijos rektorium. 1772 jėzuitų ordiną panaikinus, Mscislavo klebonas. Siestžen-eevičius, vysk. Masalskio sufraganas, patraukė jį prie savęs į Mogiliavą, kur, įsisteigus arkivyskupijai, paskirtas kanauninku ir oficiolu. Galiausiai, Mogiliavo konsistorijos pirmininkas, vyskupas in parti-bus infidelium ir Mogiliavo sufraganas. 1799 Siestženeevičiui išsikėlus į Petrapilį, valdė Mogiliavo vyskupiją. Mirė Livenmuižėje.

Berengaras iš Tourso (a. 1000 — 1088) prancūzų teologas, nuo 1029 Tourso šv. Martyno mokyklos viršininkas ir nuo .1040 drauge Angerso archidiakonas. Nuo 1044 veikale De sacra coena neigė tikrąjį Kristaus buvimą eucharistijoje, o eucharistijos sakramentą aiškino simboliškai. B. mokslas buvo pasmerktas 1050 Romoje ir Vercelly-je, 1051 Paryžiuje ir 1054 Tourse. 1054 Tourse ir 1059 Romoje B. savo mokslą buvo atšaukęs, bet, grįžęs į Toursą, vėl atsimetė. Pagaliau, popiežiaus Grigaliaus VII iškviestas Romon, savo klaidas atšaukė ir po to gyveno atsiskyręs St. Cosmo saloje. Jo veikalas buvo 1770 surastas ir 1834 išspausdintas.

Berenike (lot. Berenice, makedoniškoji lytis Ferenike — nugalėtoja, iš čia vardas Veronika).

1) B., Ptolemėjo I Sotero žmonos vaikaitė, 249 pr. Kr. ištekėjusi už Sirijos karaliaus Antiocho II ir šio pirmosios žmonos nužudyta.

2) Pirmosios sesuo, (m. 220 pr. Kr.) Cy-renos valdovo Dimit-ro Poliorketo žmona, vėliau jį nužudžiusi ir ištekėjusi už Ptolemėjo III Eurgeto. Pagal padavimą, norėdama, kad jos vyras laimingai iš Azijos grįžtų, dievams paaukojusi savo kasas, o jos vardu Šamo astronomas Kononas pavadino vieną žvaigždyną.

3) Judėjos karaliaus Erodo sunaus Aris-tobalo žmona. Jį nužudžiusi, ištekėjo už Antipatro ir turėjo didelės įtakos Romoje.

4) Paskutiniosios vaikaitė, Chalkidos valdovo Erodo žmona, vėliau ištekėjusi už Ki-likijos karaliaus Polemono. įgijo didelės įtakos imperatoriams Vespasianui ir Titui. Palaidas jos gyvenimas davė temų Romos ir vėlesniems prancūzų (Racine, Corneille) rašytojams.

Berenikės kasos (lot. Coma Berenices) šiaurės dangaus žvaigždynas greta Didžiųjų Grįžulo Ratų (Ursa Major), Skalikų (Canes Venatiei), Jaučiaganio (Bootes), Merginos (Virgo) ir Liūto (Leo). B. K. apima palyginti nedidelę sritį ir neturi ryškių žvaigždžių, betgi turi aibę smulkių žvaigždelių. B. K. yra galaktinės sistemos polius. Šia linkme erdvė yra labai skaidri, ir pro teleskopą pastebima daug tolimų ekstraga-laktinių ūkų. Jų keli šimtai yra viena me-tagalaktinė spiralinių ūkių sistema, vadinama Coma-Virgo sistema. Atstumas a. 10 milionų šviesmečių. Visa sistema tolsta 6.500 km per sekundę.

Berensonas Bernardas (g. 1865 Butrimonyse) meno istorikas ir kritikas, laikomas geriausiuoju dabartyje Italijos renesanso meno žinovu.

Su tėvais išvykęs iš Lietuvos ir pasiekęs Bostoną, B. studijavo Harvardo univ., paskiau Paryžiuje ir kelionėse po v. Europą susidomėjo Italijos menu, bet taip pat tyrinėjo ir kinų, klasikinės senovės, viduramžių meną ir buvo vienas pirmųjų, stojusių ginti impresionizmą.

Išsp. Venetian Painters of the Renaissance 1894, Lorenzo Lotto 1895, Florentine Painters of the Renaissance 1896, Central Italian Painters of the Renaissance 1897, The Drawings of the Florentine Painters 1903, North Italian Painters of the Renaissance 1907, The Study and Criticism of Italian Art 1901, 1902, 1916, Sienese Paintings 1918, Medieval Art 1930, Aesthetics a. History in the Visual Arts 1948, The Italian Painters of the Renaissance 1953.

Šiuose darbuose B. iškyla ne vien meno istorikas, bet ir teoretikas. Pradžioje jo pa-

Berek Joseievičius

Berenike (2)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4722-0=4722 wiki spaudos ženklai).