Puslapis:LE02.djvu/41

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

3) J u o z a s (g. 18G6 IV 6 Vilkaviškio aps. Kybartų vi. Slibinų k.)gydytojas, visuomenininkas, publicistas, aušrininkas. Mokėsi Naumiesčio dviklasėje, 1878-1886 Marijampolės gimnazijoje. ,1886 stojo į Varšuvos universiteto medicinos fak., bet 1889 išsikėlė į Maskvos universitetą, kur baigė mediciną 1891. Jau 1886 Auszros N. 4 Kvietaičio (ne Kęstučio, kaip kitų rašoma) slapyvardžiu išspausdino korespondenciją Isz Lietuvos — savo pirmąjį rašinį. Varšuvoje studentaudamas, dalyvavo ten įkurtosios lietuvių studentų draugijos Lietuva pasitarime. O ji buvo nutarusi leisti Varpą. Maskvoje dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos teisinių ir ekonominių mokslų sekcijoje ir šidaro slapyvardžiu bendradarbiavo Varpe. Nuo 1892 vertėsi gydytojo praktika Kudirkos Naumiestyje, plačiai varė lietuviškų raštų platinimo darbą, kartu su lenkų PPS veikėju A. Sulkevičiumi gabendamas ir lenkišką socialistinę literatūrą. Sueina į santykius su lenkų socialistais Lietuvoje, paskiau ir su LSDP Vilniuje. Lenkams socialistams norint užkirsti kelią lietuvių socialistų atsiskyrimui ir tam jiems sumanius paruošti lietuvišką socialistinę literatūrą, B. jiems lietuviškai sutrumpino dvi Lieb-knechto brošiūras, išsp. Londone 1896 (Vardan teisybės—Rejkaluose teisybės). Kražių bylos metu išgavo bylos protokolus, kuriuos panaudojo savo raštams V. Kudirka ir S. Matulaitis. 1893 suėmus jo brolį Jurgį su liet. raštais, buvo tardomas, bet paleistas. .1897 dėl Vonsiackio išaiškintos jo korespondencijos buvo uždarytas Kalvarijos kalėjime, bet už užstatą paleistas. Tuo laiku bendradarbiauja Varpe, ūkininke, Vienybėje Lietuvninkų politinėmis ir socialinėmis temomis, pasirašydamas nuolatos keičiamais slapyvardžiais ir slapyraidėmis (ligi 1911 spaudoje vartojo per 50 įvairių slapyvardžių). 1898 įšv. J. šterno Įtekmė sociališkų sąlygų ant visų kultūros šakų, 1898 Maskolių valdžią ir žmones. 1899 III gavęs pranešimą, kad tremiamas į Viatkos guberniją, B. pabėgo į vakarus, kur gyveno pradžioje Maž. Lietuvoje, paskiau Anglijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Visų pirma jam teko paimti į savo rankas tiesioginį demokratų laikraščių redagavimą: redagavo Varpą nuo 1899 iN. 6 ligi 1903 'N. 7, paskiau ir 1904 nuo IX ir 1905 ligi N. 6, Ūkininką 1900 ir 1904 nuo IX, Naujienas 1901 —1902. 1899 gavęs Amerikos lietuvių parodos komiteto pakvietimą, perėmė lietuvių paviljono organizavimą .1900 Paryžiaus pasaulinėje parodoje, šios parodos organizavimo darbą ir su juo susijusius vargus jis aprašė Lietuvių paroda Paryžiuje 1900 m. (ir išsp. Mūsų Senovėje II t. N.l—4 1937—• 1939, atskirai nesuskubta atmušti). 1900 padėjo Londono lietuviams organizuoti atskirą nuo lenkų parapiją ir tuo reikalu 1901 išsp. Parapija ir kunigas. Londone ir Škotijoje organizavo šviesos draugiją. 1902 XI 15 slaptai Lietuvon atvykęs, dalyvavo lietuvių demokratų partijos suvažiavime. 1903 vasarą vokiečių žandarų buvo suimtas, bet buvo paleistas, parodęs Amerikos lietuvio Lalio asmens liudijimą. Tačiau dėl to jam teko išsikelti į Šveicariją, paskiau į Lvivą, kur susisiekė su ukrainiečių veikėjais. Vėliau vertėsi gydytojo praktika Škotijoje ir, spaudą leidus, iš čia bendradarbiavo Vilniaus Žiniose. 1905 išspausdino eilę politinių brošiūrų ir atsišaukimų (Broliai Lietuviai, Iš revoliucinio judėjimo, Kur dingsta mūsų sudėti mokesčiai, Penkiolikai metų sukakus, „šventoji” caro valdžia). 1906 grįžo į Vilnių, kur apie metus redagavo Lietuvos Ūkininką ir 1907 išleido Mes ir Lietuvos socialdemokratai. 1907 dėl pažiūrų skirtumo liaudininkų veikimui pasitraukė iš jų centro komiteto ir iš pačios partijos. Rinko medžiagą apie Vilniaus lietuvių santykius su lenkais ir tuo reikalu bendradarbiavo šviesoje 1908, Viltyje, Litwoje. Kurį laiką Viltyje tvarkė nuolatinį spaudos apžvalgos skyrių. 19.14 karo pradžioje kaip gydytojas mobilizuotas į rusų armiją, paskirtas Vilniaus karo ligoninės vyr. ordinatoriumi. 1915 su ligonine iškeltas į Maskvą. Iš čia bendradarbiavo lietuvių pabėgėlių spaudoje —• Santaroje, Lietuvos Balse. Išv. Vasilevskio Gedimino krikštą (išsp. 192,2). 1918 grįžo Lietuvon į Naumiestį. Nuo 1919 III sveikatos departamento direktorius. Nuo 192.2 IX 18 L. Universiteto vidaus medicinos katedros e. o. prof., dėstęs įvadą į mediciną, vidaus ligų polikliniką, bendrąją terapiją. 1923 XI 2.1-1924 IX 1 medicinos fakulteto dekanas. Bendradarbiavo Medicinoje ir bendrojoje spaudoje. Atskirai išsp. Įvadą į bendrąją mediciną 1926, Iš mūsų kovų ir žygių (2 dalys) 193.1—1932, Kova dviem frontais, šiuo laiku įsteigė Lietuvos Blaivinimo Sąjungą, jai vadovavo, redagavo jos organą Blaiviąją Lietuvą (nuo 1938 V 20 virtusią Blaivybe ir Sveikata) ir atskirai išsp. keletą tos draugijos leidinių: 1939 Kaip kovojama su girtavimu svetur ir kt. 1944 vasarą priverstas apleisti Lietuvą, kurį laiką prisilaikė Vienoje, paskiau Vokietijoje, iš ten 1951 pabaigoje atvyko į JAV. Gyvena Clevelande, Ohio.

4) J u o z a s (g. 1911 XII 11 Telšių aps. Videikiuose) tapytojas. Studijavo tapybą Kauno Meno Mokykloje. Pirmą kartą dalyvavo parodoje Kaune 1933. Nuo 1935 da- Dr. J. Bagdonas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 105% (+5783-281=5502 wiki spaudos ženklai).