Puslapis:LE02.djvu/431

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

vaidindama Odeono teatre V. Hugo Ruy Blase ir Coppėe Passante atkreipė į save kritikos ir žiūrovų dėmesį. Vaidindama Europoje, Amerikoje, Australijoje ir Paryžiuje Comédie Française, vėliau Théâtre des Nations ir nepaprasta vaidybine jėga sukurdama eilę vaidmenų, įgijo visuotinį pripažinimą. Jos vardu buvo pavadintas ir vienas Paryžiaus teatras. Iš jos sukurtųjų vaidmenų išskirtini Rostand’o L’Aiglon, Racine’o Phèdre, A. Dumas’o La Madame aux camélias. S. B. vaidino ne tik moteriškus, bet ir vyriškus vaidmenis, pvz. Shake-speare’o Hamletą. Jos išsp. veikalai: Ma double vie (memuarai) 1908, pjesės, romanai, novelės.

J. Hubert S. B. 1899; L. Bernhardt Der Lebensabend S. B. 1927; (”) S. B., ma grand’mère 1945.

Bernhart Joseph (g. 1881) vokiečių teologas ir istorikas, nuo 1952 prof. Mūncheno universitete, katalikų teologijos pagrindų svarstąs istorijos klausimus šiuose veikaluose: Tragik im Weltlauf 1917, Die philo-soph. Mystik des Mittelalters 1922, Der Vatikan als Thron der Welt 1929, Sinn der Geschichte 1931, Chaos u. Daemonie 1950, De profundis 41952, Der Technisierte Mensch 1946.

Bernheim Ernst (1850—1942) vokiečių istorikas, 1883—1921 Greifswaldo universiteto profesorius, pasižymėjęs istorijos metodologiniais veikalais: Lehrbuch der hist. Methode 1889, Einleitung in die Geschichtswissenschaft 1905.

Berni Francesco (1497—1535) italų poetas, burleskinės poezijos meistras, italuose gavusios vardą poesia Bernesca, literatūrinėse ir politinėse satyrose parodijavęs Pet-rarcos lyriką. Jo veikalus išl. F. Chiorboli 1934.

Berniklė (Bernida torquata Frisch.) daugiausia šiaurės jūrų pakraščiuose gyvenančių mažų žąsų gentis.

Berninai Retijos Alpių sritis Graubūnde-no kantone Šveicarijoje ir Sandrio provincijoje Italijoje. Augščiausioji viršūnė Pic de B. 4052 m augščio. Kitos viršūnės: Cupo 4000 m, Roseg 3943 m, Palū 3912 m, Agūzza 3872 m. Svarbiausios perėjos: Muretto 2557 m, Bemina 2330 m.

Bemini Giovanni Lorenzo (1598—1680) italų architektas, skulptorius ir tapytojas, ryškus barokinio meno kūrėjas. Savo architektūros ir skulptūros darbais jis veikė ne tik savo mokinius, kitur dirbusius italų menininkus, bet ir visą XVII a. Europos meną.

Kaip architektas iškilo, šv. Petro bazilikos Romoje darbus vesdamas, čia įtaisęs ovalią kolonadą, kuri ne tik surišo bazilikos fasadą į vieną architektūrinę visumą, bet ir visą šį pastatą su aikšte. Pakviestas Prancūzijon, sudarė Louvro rūmų projektą. Grįžęs Romon, vertėsi senovės architektūros paminklų restauracija.

Kaip skulptorius, siedamas skulptūrą su architektūra, atitinkamą formą duodavo ir skulptūrai, neužmiršdamas architektūros formų. Tuo atžvilgiu būdingi jo popiežiaus Urbono VIII ir kitų popiežių antkapiniai paminklai. Atskirų skulptūrų ir grupių meniniam įspūdžiui iškelti įvedė šviesos elementą ir suminkštino kontūrų linijas. Šiuo požiūriu būdinga bažnyčioje St. Maria della Vittoria Romoje šv. Teresės grupė.

M. Boehm L. B. 1927; H. Brauer u. R. WittkOwer Die Zeichnungen d. G. L. B. 1931.

Berno Aipės Šveicarijos Berno kantone v. Alpių dalis tarp Ronos ir Aarės upių, Augščiausios viršūnės: Finsteraarhorn4275 m, Aletschorn 4182 m, Jungfrau 4166 m, Monch 4105 m, Schreckhorn 4080 m. Viršūnės apklotos amžino sniego. Dideli ledynai.

Berno konferencija 1916 III 1—5 vyko, tenai gyvenančių lietuvių sušaukta. Toje konferencijoje nutarta, kad lietuvių ir lenkų valstybių unija buvo panaikinta su XVIII a. pabaigoje šių valstybių panaikinimu, ir ipso facto nustojo gyvavusi ir faktiškai, ir teisiškai. Gi lietuvių tauta, lenkų tautai nuoširdžiai linkėdama nepriklausomybės jos etnografinėse sienose, nori likti savo žemėje šeimininkė ir energingai protestuoja prieš lenkų kėsinimąsi savintis lietuvių teises.

Antroji B. lietuvių konferencija įvyko 1917 XI 2—10, joje dalyvaujant ir atvykusiems iš Vilniaus Lietuvių Tarybos delegatams t A. Smetonai, S. Kairiui, J. Šauliui). Ji patvirtino Lietuvių konferencijos Vilniuje nutarimus ir iškėlė reikalą būsimai Lietuvos valstybei Klaipėdos uostą turėti.

Berno konvencija 1) Šveicarijos iniciatyva 1894 X 14 sudaryta konvencija prekėms geležinkeliais vežti. Po I pas. karo Prancūzija ir dar kelios kitos valstybės buvo nuo B. K. atsisakiusios. Kadangi Versalio (Versailles), St. Germaine, Neuilly ir Trianono sutartys numatė, kad konvencija turi būti peržiūrėta ir sudaryta nauja ir Vokietijai privaloma, tai Tautų Sąjungos iniciatyva 1923 Berne buvo sušaukta konferencija 1890 konvencijos peržiūrėti. Jos 1924 X 23 buvo pi’iimtos dvi naujos konvencijos: viena prekėms geležinkeliais gabenti, o kita keleiviams ir važmenai vežti. Tiems reikalams tarptautiniu mastu tvarkyti buvo numatyta centrinis biuras įsteigti.

Atitinkamo valstybių skaičiaus ratifikuotoji konvencija keleiviams ir važmenai geležinkeliais vežti buvo pradėjusi veikti nuo 1928 X 1. Konvencija prekėms geležinkeliais vežti turėjo įsigalioti tarp ją ratifikavusiųjų valstybių, nenustatant konvencijos įsigaliojimo pradžios. Lietuva tų konvencijų nebuvo ratifikavusi, bet praktikoje jomis vadovavosi.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5427-0=5427 wiki spaudos ženklai).