Europos meisterio vardą, o Helsinkiuose II vietą pasaulinėse rungtynėse. Užima 11 vietą apskritai ligšiol pasiektuose rekorduose. Likęs Latvijoje, deportuotas į Rusiją.
2) Alfreds (g. 1899) latvių politikas, nuo 1931 seimo narys (ūkininkų partijos), po Ulmanio perversmo 1934 vidaus reikalų vicemin., nuo 1937 visuomeninių reikalų ministeris. Laisvės kovų dalyvis, veikė aiz-sarguose (latvių šauliuose). Nuo bolševikų pabėgęs, buvo vokiečių kalintas Sachsen-hauseno kacete 34 mėn. Veikė latvių tremtinių organizacijose Vokietijoje ir 1949 pirmininkavo LSFAP. Išsp. I Saw Vishinsky Bolshevize Latvia 1948.
3) Andrejs (g. 1875) latvių ekonomistas ir visuomenininkas. Steigiamojo seimo narys, 1920—192,1 prekybos ir pram, min., vėliau įvairių bankų valdytojas, nuo 1935 prekybos ir pramonės rūmų dir., organizavęs Latvijos kredito bankus remti valstybinei statybai. 1920—1921 buvo Latvijos ir Lietuvos sienų nustatymo komisijoje latvių delegacijos pirmininkas.
4) Ansis (g. 1913), Ludvigs sūnus, 1931 baigė Rygos mokyt, inst., vėliau studijavo architektūrą ir meną ir po to atsidėjo bažnyčių dekoravimui. Iliustravo per 100 knygų. Yra atlikęs apie 300 grafikos darbų, skirtų iliustruoti Šv. Raštui (jų nemaža spausdino Naujasis Gyvenimas). Vedęs rašytojo Pludonio antrą dukterį, kuriai tėvas davė lietuvišką Antros vardą, dabar jau įsi-pilietinusį latviuose.
5) Arturs (g. 1882) latvių teatro kritikas, dirbo įv. laikraščių redakcijose, 1919— 1921 Nacionalinio teatro dramaturgas, 1925 —1937 direktorius. Rašė teatro klausimais, išvertė ligi 30 pjesių ir romanų.
6) Arvids (g. 1907) latvių ekonomistas. 1932 baigė Rygos univ. 1937—1940 dirbo Žemės ūkio Rūmuose ir redagavo kooperacijos žurnalą Darbinieks, 1947—1949 Pabaltijo univ. Pinneberge lektorius.
7) Janis (1883 —1940) istorikas. 1911 baigė Tartu univ., ir buvo paliktas prie universiteto Rusijos ir Lietuvos istorijoms specializuotis. Nuo 1924 Latvijos univ. dėstė Lietuvos istoriją, nuo 1925 drauge buvo valstybės archyvo direktorius. Domėjosi lenkų laiku Vidžemėje, XVI a. valstiečių padėtimi. Jo rašinys apie rusų mėginimą įbrukti lietuviams ir latviams rusų raides atpasakotas XXVII knygos mėgėjų metraštyje 1933.
8) Ludvigs (g. 1870) rašytojas ir literatūros istorikas. 1895 baigė Tartu univ. teologiją, vėliau mokytojavo, nuo 1922 Latvijos univ. dėstė latvių literatūrą. Jo raštai daugiausia skirti latvių dainoms tirti. Visus šiuos ankstesnius tyrinėjimus suglaudė veikalu Ievads latv. tautas dzeja 1940. Liaudies dainų, Biblijos ir antikinės kultūros poveikyje jis pats kūrė poeziją (rinkiniai Celi un teki, Vėlas varpas). Dabar atvykęs į JAV.
9) Richards (g. 1888) rašytojas ir žurnalistas, ilgalaikis Latvijos telegramų agentūros Leta direktorius, bendradarbiavęs įvairiuose laikraščiuose ir pats redagavęs Ilustrets Žurnals. Iš jo literatūrinių kūrinių labiausiai žinomas romanas Jūras vilki 1930, kur jis impresionistiškai vaizduoja jūrininkų tipus ir kovą su jūra. Rašė slap. R. Valdess. 1941 išvežtas į Rusiją.
10) Roberts (1868 —1935) rašytojas, eiliavęs latvių pasakas (Vecmamul as pasakas, Dvesel darzs), rašęs ir vertęs religines giesmes, parašęs eiliuotinį romaną Skolo-tajs Drebėns.
11) Rudolfs (1881—1949) dainininkas. Nuo 1902 vaidino Rygos latvių teatruose, aktyviai dalyvavo 1905 revoliucijoje, buvo areštuotas, ir vėliau emigravo į Daniją, kur Kopenhagoje studijavo dainavimą. 1911 — 1913 dainavo Vokietijos teatruose Wagnerio operų vaidmenis. Nuo 1919 Nacionalinės Operos Rygoje dainininkas. Nuo seniau susirišęs su komunistais, 1941—1944 tarnavo raudonojoje armijoje.
Berzsenyi Daniel (1776—1836) vengrų poetas, rašęs patriotinius ir religinius eilėraščius bei pasakojimus. Kaip vengrų klasicizmo atstovas pasižymėjo savo odžių meistriškumu.
Beržai Kėdainių aps. Dotnuvos vi. kaimas ir dvaras. Ties Krosnos upe yra V—VI a. kapinynas, kur atsitiktinai surasta žalvarinių apgalvių, dvi vidurinio geležies amžiaus pradžios šaukštinės antkaklės ir sto-ragalė apirankė.
Beržalotas Šilų miško dalis Panevėžio aps. Vadoklių vi. 50 ha ploto. Auga mišrios eglės, beržai, uosiai, ąžuolai, klevai. Vieta banguota, dirva priemolio, drėgna.
Beržanskis 1) Antanas (1859 I 3 Pluoguose Viekšnių vi. — 1923 VIII 4 Skuode). 1883 baigė Kauno kunigų seminariją. Įšvęstas kunigu, dirbo įvairiose Žemaitijos parapijose, mirė Skuodo altarista. 1917 dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje. Bendradarbiavo Vilniaus Žiniose 1906, Vienybėje, Šaltinyje.
2) Gabrielius (apie 1835 Pluoguose Viekšnių vi. — 1888-IV 23/V 5 Agluonoje). Jaunas stojo į Vilniaus bernardinų vienuolyną. Ligi 1864 Smalvos vienuolyne, paskiau Slanimo. Įtartas dalyvavęs .1863 sukilime, 1864 Vilniaus gubernatoriaus nepatvirtintas Vaipos parapijos administratoriumi. Negavęs leidimo išsikelti į Žemaičių vyskupiją, nuo 1873 gyveno Agluonos vienuolyne. Apie 1860 buvo išvertęs į lietuvių kalbą Krzyž domowy, bet jis nebuvo išspausdintas, kadangi tos pačios knygos kun. Budriko vertimas jau 1859 buvo išspausdin-