tt., Pedagoginio Instituto per 10.000 tt., Sandaros dr-jos apie 4000 ir 20 skrajojamų B. Vilniui prie Lietuvos grįžus, be universiteto, Wroblewskio ir Lietuvių Mokslo Dr-jos B., ten buvo ir šios didesnės B.: lenkų Mokslo Mėgėjų B. apie 80.000 tt., Vilniaus kunigų seminarijos B. apie 53.000 tt., ką tik įkurto Vilniaus Pedagoginio Instituto apie 50.000, į ją įjungus lenkų kuratorijos centrinę pedagoginę B., žydų Strašūno apie 40.000 tt. (Europoje žymiausias žydų senųjų knygų rinkinys, kurį prieš 1944 vokiečiai išsivežė į Frankfurtą a. M.), jėzuitų B. apie 12.000 tt., gudų mokslo draugijos B. apie 10.000 tt., valstybinio archyvo apie 10.000 tt., miesto istorinių aktų archyvo B. apie 6.500 tt.
Iš savivaldybių laikomųjų B. žymiausios buvo 1925 įk. Kauno Dr. Vinco Kudirkos B. —skaitykla, 1939 turėjusi per 14.000 tt. ir buvusi vienintelė B. Lietuvoje, kuriai buvo nauji pastatyti ir pritaikinti rūmai. Žydų Mokslo Mėgėjų Dr. B. Kaune turėjo ligi 8.000 tt., kuriuos vokiečių okupacijos metu pavyko apsaugoti nuo išvežimo, ją paslėpus VDU bibliotekoje. 1927 Kunigaikštienės Birutės Karininkų Šeimų Moterų Dr-jos įst. Kaune Kariuomenės B. patalpose pirmoji vaikų B., kuri 1940 pradžioje turėjo per 1.200 tt. vaikų literatūros ir beletristikos knygų.
Pirmosios rusų bolševikų okupacijos metu daugybė B. nukentėjo, bolševikų cenzoriams pradėjus B. knygas sijoti ir visas jiems nepatikimas knygas ne vien šalinti, bet ir deginti, užverčiant esamąsias B. bolševikine makulatūra. Prasidėjus rusų karui su vokiečiais, apie 16 Lietuvos viešųjų B. sudegė.
Vokiečių okupacijos metu, ypač 1943— 1944, prasidėjo naujas B. „valymas”. Tą vokišką darbuotę varė specialiai atsiųstieji Rosenbergo štabo agentai. Tik iš vienos VDU B. vokiečiai išėmė ligi 30.000 sau netinkamų knygų, betgi į kurių skaičių pavyko įkišti daugiausia bolševikinės brošiūri-nės makulatūros, kuria B. buvo užversta, išvalius 1940 — 1941 sudarytas specialias bolševikinės propagandos bibliotekėles.
1944 pabaigoje rusams-bolševikams vėl Lietuvą okupavus, Lietuvos B. buvo paverstos vien rusinės ir bolševikinės propagandos įrankiais, ir todėl kaip mokslo įstaigos nustojo gyvavusios.
- Vac. Biržiška Pirmasis VDU bibliotekos dešimtmetis 1933; M. Brensztejn Biblioteka univversytecka w Wilnie 2 leid. 1925; Katalog pokazu zabytkow Synodu ewang. ref. w Wilnie 1926; V. Ruzgas Bibliotekoms vadovėlis 1937; (”) Kauno miesto V. Kudirkos biblioteka 1937; A. Ružancovas Lietuvos bibliotekos 1932, 1934; J. Slapšmskas Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai 1935; (”) Knygų lentyna 1935; (”) Viešųjų bibliotekų organizacija 1937.
Biblioteka įvairiose kalbose neretai vartojamas terminas kurios srities ar ir įvairaus turinio knygų serijai, ar žurnalui pavadinti.
Biblioteka Polska Paryžiuje, 1838 įsteigta daugiausia Lietuvos, Gudijos ir Ukrainos išeivių, visų pirma Adomo Čartoryskio, A.Mickevičiaus, Juliono Ursyno Niemcevičiaus, Liudviko Platerio, Karolio Sienke-čiaus S. Louis saloje, Quai d’Orléans. Ligi 80.000 XVI — XX a. spaudinių tomų, 7.000 piešinių, 5.000 XVI—XX a. žemėlapių, po 1831-1863 sukilimo išeivijos archyvas. Ten pat Vlado Mickevičiaus įst. jo tėvo Adomo Mickevičiaus muzėjus. Šioje B. 1861—1886 dirbo bibliotekininku ir Mikalojus Akelaitis.
Bibliotekininkų erganizacijos suburia bibliotekininkus savo profesiniams reikalams ginti, profesiniam pasiruošimui kelti ir bibliotekoms kurti. Pirmoji B. O. buvo įk. 1876 JAV American Library Association vardu. 1877 tokia organizacija buvo įk. Anglijoje, 1892 Japonijoje, 1897 Šveicarijoje ir Austrijoje, 1900 Vokietijoje, 1905 Danijoje, 1906 Prancūzijoje, 1907 Belgijoje, 1908 Olandijoje, 1910 Suomijoje, 1913 Norvegijoje, 1915 Švedijoje, 1917 Lenkijoje, 1919 Indijoje, 1923 Estijoje ir Latvijoje, 1925 Kinuose, 1930 Italijoje ir Čekoslovakijoje, 1931 Lietuvoje (Lietuvos Bibliotekininkų Draugija) ir Jugoslavijoje, 1933 Ispanijoje, 1935 Vengrijoje. Ligi II pas. karo visos tų kraštų B. O. sudarė Tarptautinę Bibliotekininkų Federaciją su būstine Šveicarijoje ir su periodiškai šaukiamomis tarptautinėmis bibliotekininkų konferencijomis. Lietuvos Latvijos ir Estijos bibliotekininkų organizacijos buvo sudariusios Pabaltijo Bibliotekininkų Sąjungą, kuri kviesdavosi bendrąsias konferencijas: 1930 X 12—14 pirmąją konferenciją Rygoje, 1935 X 5—7 antrąją Talline ir Tartu ir 1938 VT 10—12 trečiąją Kaune, Marijampolėje ir Šiauliuose.
Bibliotheca Vaticana žr. Vatikano biblioteka.
Bibliothèque Nationale viena seniausiųjų ir didžiausiųjų Europos bibliotekų. Ją 1367 įsteigė Louvre Karolis V kaip Librairie du roi. Sistemingai augo nuo to laiko, kai 1536 buvo įvestas Prancūzijoje privalomas visų spaudinių egzempliorių (Depot légal) siuntimas į B. N. Nuo 1897 ji spausdina savo knygų katalogą (ligi 1954 176 tomai). Knygų turi per 6 mil. tomų, žemėlapių 350.000, rankraščių 125.000, dar ir šiaip įvairių kitokių kolekcijų.
Byblos, fnk., hebr. Gebai, dabartinis Dže-beil, vietovė Sirijoje, 20 km į šiaurę nuo Beiruto. Senovės finikiečių uostas. I a. pr. Kr. virto svarbiausiu papyro išvežimo uostu. Dėl to graikai ir knygas pavadino B. Heleniniais laikais buvo Adonio ir iš dalies