1) Krokuvos aps., keli km nuo Krokuvos. Čia 1604 įsteigtas vienuolynas pasikvietė vienuolius iš Italijos. Šis vienuolynas 1672 -1690 tarpininkavo Pažaislio statomai bažnyčiai ir kamendulų vienuolynui, pristatydamas marmorą ir jį apdirbdamas.
2) 5 km nuo Varšuvos Vladislovo IV 1639 įkurtas vienuolynas. 1864 rusų valdžia vienuolyną uždarė, vienuoliams čia leidusi nugyventi. 1914—1918 III čia gyveno vėliau arkiv. Jurgis Matulaitis (Matulevičius), čia atsitiktinai likęs I pas. karui kilus. Vokiečiams Varšuvą okupavus, 1915 arkiv. Matulaitis perėmė B. parapiją ir čia įkūrė marionų namus su naujokynu. 1918 III jis Marijampolėn išvyko.
Bielaruskaja Akademija Navuk Gudijos mokslo akademija Minske, 1928 X ,13 reorganizuota iš Gudų kultūros instituto, veikusio nuo 1922 ir turėjusio humanitarinių ir gamtos mokslų sekcijas (tarp kitų buvo ir Lietuvos istorijos katedra). Pradžioje B. A. N. buvo nusikreipusi į gudų kalbos, tautosakos, praeities, gamtos ir žmonių studijas. Bet šis „tautinių demokratų laikotarpis” 1930 pasibaigė beveik visų akademikų suėmimu ir ištrėmimu, o vadovybėn pastatymu „grynesnių” komunistų. Lietuvių sektoriuje dirbo dr. St. Matulaitis, V. Skar-dzis ir V. Kopka. Išl. dr. St. Matulaičio 1863 m. sukilimas Lietuvoje, 1934 V. Kopkos lie-tuvių-gudų ir rusų-lietuvių terminologijos žodynėlį.
Bielaruskaja Navukovaje Tavaristvo — gudų mokslo draugija Vilniuje. Buvo sumanyta 1918 gudų konferencijoje Vilniuje, o 1918 I 23 jos statutas buvo vokiečių okupacinės valdžios patvirtintas. Steigėjais buvo kun. VI. Toločka, Jonas ir Antanas Luc_ kevičiai, V. Sviatopolk Mirski, K. Šafnagel ir V. Zaleski. Draugijos rinkiniai ypač padidėjo, 1918 Jonui Luckevičiui atidavus jon savo istorines ir etnografines kolekcijas. Draugija turėjo muzėjų ir biblioteką ir nuo 1933 leido metraštį Gadavik B. N. T. u Vil-ni. Kaip ir lietuvių ir žydų analoginės organizacijos Vilniuje, lenkų okupacijoje B. N. T. nemaža nukentėdavo. Vėlesniosios vokiečių ir rusų bolševikų okupacijos tą draugiją visai išardė.
Bielecki Jonas (miręs apie 1600) lenkų bajoras, patekęs totorių nelaisvėn ir virtęs mahometonu. Grįžęs Lenkijon, už 1579 -— 1588 vertėjo tarnybą totoriuose buvo apdovanotas žeme. Kitiems bajorams iš jo tą žemę atėmus, grįžo pas totorius ir ,1589 suragino juos Lenkiją pulti. Lenkų poetas J. Slovvacki atvaizdavo jį poemoje Jan Bielecki 1830.
Bieleckis Marionas (1879—1912) Lietuvos visuomenininkas. 1898 baigęs Liepojos gimn. ir jau gimnazijoje dalyvavęs slaptoje lenkų socialistinėje kuopelėje, pasidarė lenkų socialistų partijos P. P. S. veikėju Lietuvoje, jų nelegalinės spaudos bendradarbiu. Po 1905 Kmicicu ir kt. slapyvardžiais pasirašydamas, bendr. T. Rechnievs-kio Vilniuje leidžiamame žurnale Wiedza. Buvo nuvykęs į JAV, kur važinėjo po lenkų kolonijas su paskaitomis. Grįždamas iššoko iš laivo į jūrą ir pasiskandino.
Bielefeld vak. Vokietijos Vestfalijos mst. tarp Hannoverio ir Dortmundo. 163.000 gyv. (1952). Lininių audinių pramonės centras. 1250 gavo miesto teises.
Bieleliubskij Mikalojus (1845—1922) rusų inžinierius, tiltų statytojas, nuo 1873 Petrapilio Kelių Instituto prof. Pastatė lig 70 tiltų, kaip per Nerį Vilniuje, Nemuną Alytuje.
Bielenstein August (.1826 II 20 Mintaujoje -— 1907 VII 6) Latvijos vokietis, latvių kalbos, etnologijos ir istorijos tyrinėtojas. 1845-1850 išėjęs Dorpato (Tartu) univ. teologiją, buvo nuo 1852 Jaunaucės, nuo 1867 Duobelės prot. kunigu. Vokiečių kalba apie latvius išsp. Die lettische Sprache nach ihren Lauten u. Formen 1863—1864, Handbuch d. lettischen Sprache I. Grammatik 1863, Elemente d. lettischen Sprache 1866, 1000 lettische Rätsel 1881, Die Grenzen des lettischen Volkstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart u. im XIII Jhrd. 1892 (reikšmingas darbas ir šiaurinėms žemaičių bei augštaičių tarmių sienoms XIII a. nustatyti), Die Holzbauten u. Holzgeräte der Letten 1907; 1874—1875 išl. 4793 latvių dainų rinkinį. Be to, 1877 taisė latvišką Biblijos vertimą. 1864—1895 buvo Lettische Litterarische Gesellschaft pirmininkas.
Bielevo kunigaikštija priklausė Okos augštupio kunigaikštijų grupei. 1407—1408 Lietuvos karo su Maskva atveju B. K. buvo D. L. K. Vytauto užimta, o jos valdovai buvo pabėgę į Maskvą. Karui pasibaigus, jie grįžo Bielevan, susitaikė su Vytautu, save pripažino tarnybiniais Lietuvos kunigaikščiais ir pažadėjo, kaip ir kiti Okos augštupio kunigaikščiai, mokėti Lietuvai metinę duoklę. Okos augštupio kunigaikščiai nuolat laviravo tarp Lietuvos ir Maskvos. Prie Maskvos did. kun-ščio Vosiliaus II Aklojo naminiam karui prasidėjus, jie laikėsi Lietuvos, bet XV a. pabaigoje pradėjo linkti Maskvos pusėn. Apie 1487 B. kunig. Jonas, Vosiliaus sūnus, pirmas pasidavė Maskvai. 1492 jis su Maskvos kariuomene puolė savo brolius, pasislėpusius Lietuvoje, ir privertė ir juos Maskvai pasiduoti. Pagal 1494 taiką Lietuva visus B. kunigaikščius pripažino Maskvos valdiniais. Apie XVI a. vidurį išnyko ir pati B. kunigaikščių giminė.
- J. Wolff Kniaziowie litewsko ruscy 1895.
Bielgorod (ukr. Bilhorod) Ukrainos mst. š. Doneco paupyje, lig 40.000 gyv. Netoliese