2) Henrikas už atsikalbinėjimą carui adreso pasirašyti 1864 II 17 Suvalkuose buvo sušaudytas.
3) Pranciškus (g. 1883 Jiezno par.) Vilniaus lietuvių veikėjas. 1911 baigęs Vilniaus kun. sem., buvo paskirtas Vilniaus katedros vikaru ir juo išbuvo ligi 1940, lenkų vyskupijos valdytojų toje vietoje laikomas dėl gražaus balso - boso. 1940—1944 Aušros Vartų klebonas. Nuo 1911 vadovavo Vilniaus šv. Zitos dr-jai. Buvo vienas pirmųjų 1914 Nukentėjusiems dėl karo šelpti dr-jos organizatorių ir jos Centrinio Komiteto reikalų vedėju. Po I pas. karo buvo ligi tos draugijos bolševikmečiu sulikvida-vimo Lietuvių Labdaringos dr-jos pirmininku ir tada globojo kelioliką tūkstančių įvairių lietuviškų mokyklų moksleivių. 1927 X kartu su kitais lietuvių veikėjais buvo lenkų administracijos suimtas ir kalinamas Lukiškio kalėjime.
Rinko lietuvių liaudies dainas ir jų melodijas, o 1936 išsp. Varguolių dainas.
4) Vytautas Juozas (g. 1920 XI 1 Marijampolės aps. Višakio Rūdos vi. Plač-kojų k.) psichologas. Mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje 1939 — 1940, Tūbin-geno univ. (Vokietijoje) 1940—1943, ten pat gaudamas filosofijos daktaro laipsnį. 1944—1948 Müncheno univ. psichologijos instituto asistentas. 1949 atvykęs į JAV, metus dėstė psichologiją King’s College, Wilkes - Barre Pa., nuo 1950 rudens profesoriauja Klinikinės ir taikomosios psichologijos mokykloje, priklausančioje College of William and Mary, Richmond, Va. ir nuo 1952 vadovauja šiai mokyklai (1952 gavęs klinikinio psichologo diplomą). Vokietijoje 1944—1945 buvo Lietuvių sąjungos Bavarijoje steigėjas ir pirm., o vėliau tarptautinės katalikų stud, organizacijos Cathunitas pirm. Spaudoje dalyvauja nuo 1934. 1944 įst. Aidus ir ligi 1946 buvo jų leidėju ir vyr. red. 1948— 1949 redagavo savaitraštį Im Ausland. Bendradarbiauja amerikiečių psichologiniuose žurnaluose. Atskirai išl. Žmogus šių dienų problematikoje 1946. L. E. bendradarbis.
Bielicos (si. Bielica), kryžiuočių vad. Pe-lic, Delic, Lydos aps. mstl. Nemuno deš. krante. D. L. K. Žygmantas Augustas, ką tik vedęs Barborą Radvilaitę, B. dovanojo Mikalojui Radvilai Rudajam, kuris apie 1553 bažnyčią pavedė evangelikams^ Čia XVII— XVIII a. dažnai būdavo evangelikų sinodai;
Bielidai su Bielos kometa susijusi meteorų srovė. Pirmas įregistruotas B. pasirodymas buvo 1741 XII 5 Petrapilyje su meteorų lietumi. 1847 XII 6 Heis, Vokietijoje stebėdamas gausią meteorų srovę, nustatė jos radiantą Andromedos žvaigždyne, ir nuo to laiko šią srovę vadinta andromedi-domis. 1867 Weiss ir d’Arrest. nustatė, kad andromedidų kelias sutampa su Bielos kometos keliu, ir nuo to laiko andromedidos vadinamos B. Teisingai Weissui įspėjus, 1872 XI 27—28 naktį Europoje ir Š. Ame-, rikoje pasirodė didžiausias meteorų lietus* kada vien Italijoje per 6 val. 30 min. suskaityta 33.400 meteorų. Vokiečių astronomas Klinkerfūs, stebėjęs tą reiškinį, manė, kad tai būta pačios Bielos kometos. Ir tikrai, tuo pačiu laiku Madraso observatorijoje nurodytoje linkmėje pastebėta Bielos kometos skeveldra. 1887 XI 27 Romoje per 4 val. 8 min. vėl pastebėta ligi 40.000 meteorų. B. sutinka žemę palyginti nedideliu greičiu — ligi 18 km/sek. Dėl to žemė savo trauka juos nukreipia nuo. pirmykščio tako. Žemės atmosferoje B. tepalieka trumpus šviesos brūkšnius. 1892 ir 1899 B. pasirodė žymiai menkiau, ir nuo laiko jie sunkiai bepastebimi. Sprendžiama, kad planetų, ypač žemės ir Jupiterio, trauka taip pakeitė B. takus, kad daugumas ir jų eina pro šalį. Per kiekvieną B. lietų žemės trauka dar labiau išsklaidydavo kometos skeveldras ir tuo būdu užkirsdavo kelią tolimes-r niems pasirodymams. Spėjamo B. pasirodymo periodas trunka beveik kas metai nuo XI 17 ligi XI 27. ;
Bielyj Andrėj rusų rašytojo ir kritiko Boriso Bugajevo (1880—1934) slapyvardis. Maskvos univ. matematikos prof. sūnus, studijavęs gamtos ir humanitarinius mokslus Maskvoje, per kelis kartus po kelerius metus gyvenęs v. Europoje (1921 XI 3—5 ir Kaunan atsilankęs skaitė 3 paskaitas). Gerai susipažinęs su rusų ir vakarų filosofais, gamtos mokslais ir naujosiomis literatūros srovėmis, pradžioje ypač buvo paveiktas Solovjovo, o apie 1912 buvo patekęs R. Steinerio įtakon. Simbolistinės poezijos rusuose grindėjas, vienas iš keturių didžiųjų simbolistų B. (B., Balmont, Bielyj, Blok, Briusov). Eilėraščių rinkiniai: Zolo-to v lazuri 1904, Pepel 1909, Christos Vos-kres 1918, Pervoe svidanie 1921, Zvezda 1922, Posle razluki 1922. Proza: Simfonijos (I—IV 1902, 1904, 1908); romanai: Sere-briannyj golub’ 1910, Peterburg 1913—1916, Kotik Letaev 1917—1918, Moskva 1924, Mas-ki. Kritikos ir literatūros istorijos raštai: Lug zelenyj 1910, Simbolizm 1910, Arebeski 1911, Tragedija tvorčestva . 1911, Poezija slova 1922.
Bielinienė-Brazauskaitė Ona (apie 1850—1855 — 1932 X 21) knygnešio Jurgio B.
V. J. Bieliauskas