Puslapis:LE02.djvu/504

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

tu. Jų vardas išliko Bagnėres de Bigorre mstl. Prancūzijoje Hautes Pyrénées dep.

Bighorn River JAV upė Wyomingo ir Montanos (čia ji vad. Wind River) vist., Yellowstone intakas, 880 km ilgio.

Bigne Marguerin de la (1546-1589) prancūzų teologas, Sorbonos univ. Paryžiuje profesorius. Išleido pirmą bažnyčios tėvų raštų rinkinį.

Bignon Louis Pierre Edouard (1771—1841) prancūzų diplomatas ir rašytojas. 1810—1811 Prancūzijos atstovas Varšuvoje. žygyje į Rusiją 1812 Napoleonui sudarius Vilniuje laikinąją Lietuvos vyriausybę, B. buvo jo paskirtas civiliniu prancūzų valdžios atstovu toje vyriausybėje. 1813—18.14 jis buvo nelaisvėje, 1815 užsienio reikalų min. Napoleonas testamentų jam paskyrė 100.000 frankų prancūzų užsienio politikos istorijai parašyti. B. ją parašė ir išl. Histoire de France depuis le 18 brumaire jus-qu’a la paix de Tilsit 1829—1830 ir Histoire de France depuis la paix de Tilsit jusqu’en 1812, 1838.

Bignonia Bignoniaceae šeimos atogrąžų kraštų vijokliniai krūmai ar medžiai. Medis vartojamas laivams apmušti, o Europoje meniškiems stalių dirbiniams.

Bigosas (lenk. bigos, vok. Beiguss) Lietuvos ir Lenkijos bajorų valgis: tam tikrai parengta smulkiai kapota mėsa su kopūstais — geras užkandis prie degtinės. Lietuvoje buvo mėgiamas medžiotojų. Seniau, prieš geležinkelių atsiradimą, buvo taisomas ilgoms kelionėms, pvz. studentams į Vilniaus univ. važiuojant. Liaudis to valgio neišmanė.

Bigotrija (pr.) prietarinis tikėjimas ar pamaldumas be religinės dvasios. Todėl žmogus vadinamas bigotu tik peikiama prasme arba dėl farizėjinio formalizmo, arba tiesiog dėl religinės veidmainystės.

Bigourdan Guillaume (1851—1932) prancūzų astronomas, nuo 1879 dirbęs Paryžiaus observatorijoje. Atliko daug astronominių stebėjimų. Išmatavo visų žinomųjų ūkų regimąsias vietas danguje.

Bigtree žr. Sekvoja.

Bihė p. Afrikos sritis vidur. Portugalijos Angoloje, 12° —13° pietų pl., 6500 km2. Paviršius plokštakalnė 1500—1700 m nuo j. 1. Klimatas tinkamas europiečiams. Atmosferos kritulių ligi 800 mm. Dirvos derlingos.

Biihor (vengr. Bihar) Rumunijos kalnai. Augščiausios viršūnės (Kukurbeta) iškilusios 1850 m. B. turi didelius boksito išteklius ir didžiausias Europos aukso kasyklas. Sen. gotų kapuose randama B. aukso papuošalų.

Biją Augusts (g. 1872) latvių skulptorius. 1900 baigęs Briuselio meno akademiją, liko ten gyventi. 1911 įst. Briuselyje medalių dirbtuvę. 1920 žuvusių kareivių paminklo konkurse laimėjo pirmąją premiją. Yra sukūręs daug biustų, tarp jų ir J. Rainio.

Bijautouiai k. Strėvos (Nemuno deš. int.) žemupio deš. krante, į r. nuo Rumšiškių mstl., B. piliakalnis prie Strėvos. Strėvos mūšis su kryžiuočiais 1348.

Bijeika Vincas (1857—?) kunigas, spaudos draudimo laiko veikėjas. 1882 įšvęstas kunigu, 1883—1888 buvo S. Kušeliausko bendradarbis lietuvių kalba verčiant lenkiškas tikybines knygeles. 1890—1894 būdamas Šimonių klebonu, organizavo lietuviškų knygų platinimą savo parapijoje. 190.1—1902 Nemakščių klebonų būdamas, privertė vietos gyventojus atsiimti vaikus iš cerkvinės mokyklos. Todėl rusų administracijai verčiant, buvo iškeltas į Šiaulius vikaru, o iš ten dėl sulenkėjusių kunigų nepasitenkinimo jo lietuviška veikla buvo iškeltas mažos kaimos parapijos vikaru. Nepriklausomybės laikais gyveno Pumpėnuose pensininku.

Bijeikis Vilhelmas (apie 1766—apie 1817) augustinionų vienuolis. 1778—1784 mokėsi Padubysyje, paskiau Kražiuose. 1787 Vilniuje stojo į augustinionų vienuolyną, 1790 įšvęstas kunigu. Buvo Vilniaus augustinionų vienuolyno prioru, o nuo 1810 visų tos vienuolijos vienuolynų vizitatorius.

Bijeikis XIII a. pabaigos vienas žemaičių seniūnų iš Aukaimio (Skaudvilės), perbėgęs pas kryžiuočius ir priėmęs krikštą ir už tai Labguvos apylinkėje gavęs iš kryžiuočių žemės plotą su ta sąlyga, kad, kryžiuočiams Žemaitiją nukariavus, jis grįšiąs savo tėviškėn ir atsisakysiąs kryžiuočių dovanos.

Bijns Anna (1529 —1575) flamų poetė, vad. Brabanto Safo, meisterzingerių pavyzdžiu rašiusi meilės ir religinės lyrikos dalykų. Trys jos eilėraščių rinkiniai Refrei-nen išsp. 1529, 1548 ir 1567 (naujai 1875).

Bijotai Tauragės aps. Skaudvilės vi. dvaras, 1558 gavęs B. vardą nuo Beatos (iškreipta į Bijata) Paškevičienės. Keletą šimtų metų B. ėjo iš rankų į rankas, kol atskiras B. ir Barzdų-Barzdžių (prie Palos upelės) dalis 1790 ir 1791 supirko Dionizas Poška, kuris čia įkūrė ir savo pagarsėjusį lietuviškų senienų muzėjėlį ir pats čia gyveno ir veikė. Neteisinga, kad Poška B. ir gimęs. Mat, tuo laiku, kada jis gimė, jo tėvai visai kitur gyveno. Poškai mirus, B. atiteko jo brolio dukterims, kurių Jankevičienė apie 1847 juos pardavė Volmeriams, pavertusiems B. Leonardopolio palivarku.

Bijsk Altajaus krašto Sibire mst. Bijos (Obės) upės krante. B. įkurtas 1709 kaip karo tvirtovė ir prie visų Rusijos režimų buvo nuolatinė politinių tremtinių trėmimo vieta.

1941 VI13 — 19 į B. iš Lietuvos bolševikai išvežė 204 prekinių vagonų su 9285 suim-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5395-0=5395 wiki spaudos ženklai).