Palestrinos biografiją. 1821 sukūrė Miserere, giedamą Siksto koplyčioje per Didžiąją savaitę.
Bains pr. — maudyklės. Prancūzijos kurortų pavadinimas: Bains les Bains, Bains du Mont-Dore ir kt.
Bainville Jacques (1879—1936) prancūzų politikas, vienas iš rojalistinio sąjūdžio atgaivintojų Prancūzijoje ir l’Action française steigėjų. Išsp. Bismarck et la France, Histoire des deux peuples 1916, Histoire de France 1924, Les dictateures ,1935.
Bainsizza š. Italijos plokštakalnė. Prasideda 30 km j š. r. nuo Gorizios. 1917 kare buvo austrų ir italų kautynių laukas. Ten 1917 XI vokiečiai išstūmė italus iš B., paėmę 100.000 belaisvių ir 100 patrankų.
Bains-Ies-Bains r. Prancūzijos kurortas Vogezų kalnuose. Mineralinio vandens šaltiniai (54(> C) gydo arterijų sklerozę ir kt.
Bajokas (it. bajocco) 1592—1867 Bažnytinės Valstybės (Romoje) piniginis vienetas. 100 B. lygūs vienam skudui (scudo).
Bajonetas ž. Durtuvas.
Bajoniškosios sumos, šis posakis XIX a. pradžioje Lenkijoje įgijo pramanytų, fantastinių pajamų prasmę. Mat, 1808 V 10 Napoleonas I Bayonnėje buvo davęs naujai sudarytai Varšuvos kunigaikštystei 47 mi-lionus frankų pašalpos forma iš tų sumų, kurias Prūsija turėjo sumokėti Prancūzijai 1807 sutartimi. Tos paskolos sąskaita Varšuvos kunigaikštija sumokėjo Prancūzijai 20 milionų frankų, pati iš anos. 47 mil. sumos negavusi nieko.
Bayomie 1) Prancūzijos mst. prie Adour upės, 6 km ,nuo jūros kranto. Pirėnų kelių svarbus mazgas, tvirtovė. 31.000 gyventojų (1951). Dešiniajame Adour upės krante senoji pilis. Senovės romėnų Lapurdum buvo Labourdano prov. sostinė. 1640 čia buvo išrastas kariškas durtuvas, gavęs bajoneto vardą. Katedra statyta 1213—1544.
2) JAV iNew Jersey valstybės pramonės mst, 10 km į p. v. nuo New Yorko. Apie 77.000 gyv. (1950). Didžiulės naftos rafine-rijos su požeminiais vamzdžiais naftai perduoti i Atlanto pakrančių miestus. Chemikalų, dažų, vielos ir katilų fabrikai, akmens anglies pakrovimo dokai.
Lietuvių a. 650 (1953), 1907 įk. šv. Mykolo katalikų parapija, kuri pradžioje naudojosi italų bažnyčia. 1908 nupirkta iš epis-kopalų nuosava bžn. Organizacijos: 8 para-pinės-religinės draugijos, LRKS 60-ji kuopa, Lietuvos Vyčių 67-ji kuopa, pašalpinė šv. Petro ir Povilo draug'ja, Lietuvių piliečių klubas su savo sale.
Bajorai augštasis privilegijuotas visuomenės luomas, žinomas nuo seniausių laikų, kai tik atsirado socialiniai ir turto skirtumai visuomenėje ir pradėjo kurtis valstybės. Senovės Graikijoje B. sudarė aristokratiją, valdančią daugelį graikų valstybėlių. Senovės Romoje bajorija buvo vad. no-bilitas — iš įtakingųjų senatorių ir augalijų valdininkų šeimų. Vakarų, vidurio ir rytų Europoje B. buvo žinomi įvairiais vardais (mobility Anglijoje, noblesse Prancūzijoje, Adei Vokietijoje, szlachta Lenkijoje, bojare ir dvoriane Rusijoje). Visur naudojosi privilegijuotumu visuomenėje bei valstybėje ir turėjo savo paveldimų luominių privilegijų, skiriančių B. nuo valstiečių ir miestiečių. Bajorystė paprastai buvo siejama su karo tarnyba ir žemės valdymu.
Vakarų Europoje B. luomas buvo iš dviejų grupių: augštoji ir žemesnioji bajorija. Augštųjų B. klasę darė karalių, kunigaikščių ir kitų valdovų šeimų palikuonys ir giminės, turį svarbiausią vietą visuomenėje ir valstybėje, žemųjų B. klasę sudarė šiaipjau žemvaldžiai ir kariai, įsigiję žemės savo krašte, ar nukariautuose kraštuose, bet patys žemės nedirbą, begyvendami iš valstiečių darbo. Vienoje ir kitoje klasėje bajorystė buvo paveldima. B. stengdavosi skirtis nuo žemųjų visuomenės luomų (valstiečių ir miestiečių) savo bajoriškąja kilme, privilegijomis, vengimu kurti mišrias bajorines ir nebajorines šeimas, žemieji B. dažnai įstengdavo iškilti į augš-tuosius B. savo tarnyba karaliams, kunigaikščiams ir kitiems valdovams. Augštieji B. užimdavo svarbiausias vietas valstybėje, net būdavo kariuomenės vadais, tuo tarpu kai žemieji B. buvo tik šiaip žemvaldžiai ir kariai, tegauną žemesnes administracines vietas. Už savo tarnybą B. viduramžiais buvo atlyginami žemėmis ir dvarais, kurie ilgainiui pasidarydavo paveldimi. Kai visos žemės jau buvo išdalintos ir B. nebegalėjo gauti daugiau dvarų, jie iš savo valdovų ėmė reikalauti daugiau privilegijų už savo karines ir administracines tarnybas. Kai karaliai buvo reikalingi B. paramos karo ar vidaus vaidų metu, B. išgaudavo daugiau teisių, varžančių karaliaus galią įstatymus leisti, teisti, mokesčius rinkti ir kitose valstybinio gyvenimo srityse. Tuo būdu atsirado parlamentai, pirmiausia kaip B. luomo atstovybės, apribojančios karaliaus galią. B. privilegijos buvo plečiamos ir kitose gyvenimo srityse, teikiant jiems daugiau lengvatų. Feodalizmo gadynėje B. privilegijos tiek išaugo, kad ne tik visi luomai pateko B. priklausomybėn, bet ir pats karalius pasidarė bejėgis. Gyvendami savo neįveikiamose pilyse, turėdami pakankamai lėšų brangiaisiais viduramžių ginklais ir šarvais apsiginkluoti, prityrę kariavime, žymesnieji B. dažnai pasidarydavo nebesuvaldomi savo apylinkės galiūnai. Bet nuo viduramžių pabaigos B. padėtis pamažu ėmė kisti. Renesanso ir humanizmo laikais prekybai ir pramonei atgijus, karalių finansinė padėtis pagerėjo, ir jie, remdamiesi samdytąja profesionale kariuomene, pasidarė