Bajoras Pranas (1890 XII 14 Alytaus aps. Jiezno vi. Mediniškių k. — 1947 VII 2 New Yorke N. Y.) Amerikos lietuvių žurnalistas, rašytojas, veikėjas. 1901—1906 mokėsi Jiezno pradžios mokykloje. 1907 atvyko į JAV. čia dirbo pradžioje Vien. Liet. raidžių rinkėju ir kartu lankė vakarinę ir augštesnę mokyklą. I pas. kare 1917—1918 tarnavo JAV kariuomenėje, buvo 1918 Amerikos Lietuvių Tautinės Tarybos, 1916 Lietuvos Gelbėjimo ir Lietuvos Autonomijos Fondo sekretorius. 1923—1930 ir 1933—1936 buvo SLA mokyklėlės Brooklyne ir Lietuvių Radijo Valandos mokyklėlės lietuvių kalbos mokytojas. 1935 suredagavo Jaunosios Lietuvos penkis numerius, 1927—1940 antrasis redaktorius, 1941 — 1947 jos redaktorius. Slapyvardžiais Perkūno Oželis, Pranas Eimutis, Vyturėlis bendradarbiavo Vien. Liet., Lietuvoje, Laisvojoje Mintyje, Dirvoje, Klaipėdos žiniose, Lietuvyje. Rašė eilėraščius, apysakas, dramas. Išsp. Laimės be-jieškant 1918, Verpetai (apysakos—ištraukos Tėvynėje 1927), Motina (drama, spausdinta Dirvoje), Paparčio žiedas (drama pasaka vaikams, spausdinta Tėvynėje).
Bajoras pulkininko Kalmanto slapyvardis, Klaipėdos sukilime jam vadovaujant 1-jam sukilėlių pulkui, žygiavusiam Klaipėdos vaduoti.
Bajorė (Centaurea L.) gražiažiedžių (Compositae) šeimos augalų gentis. A. 500 rūšių žolių, daugiausia Viduržemio jūros kraštuose. Lietuvoje auga bajorė rugiagėlė (Centaurea cyanus L.), B. pievinė (C. Ju-cea), B. gelžingalvė (C. Scabiosa), B. šėt-motė (C. paniculata), B. juodgalvė (C. Phrygia).
Bajorės miškas Kretingos aps. Salantų vi. netoli Šateikių. 43 ha eglynas su lapuočių priemaiša.
Bajorgiris Rokiškio aps. Skapiškio vi. 309 ha ploto miškas. Auga eglės, beržai, drebulės. Dirva baltažemis.
Bajorinas 1) Antanas (1876 X 17 — 1927 I 2) kunigas. Baigė Kauno dvs. seminariją ir 1903 Petrapilio dvasinę akademiją teologijos kandidato laipsniu. Dirbo Kaune, paskiau Kupiškio klebonu. 1903 Kempinio slapyvardžiu bendr. Kryžiuje. Slapyvardžiais ir slapyraidėmis A. B., Antanas Balandėlis, Antanas Bitinas, K. A. B. ir kt. bendradarbiavo 1905 Vilniaus žiniose, 1906 Nedėldienio Skaitymuose, nuo 1908 Vienybėje ir kt. J. Basanavičiui paruošus 1906 Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose, B. tai išvertė lotynų kalba — De lingua in Ecclesiis Lithuaniae. Buvo vienas iš Vilties laikraščio 1907 sumanytojų.
2) Mečys (g. 1914 V 15 Tauragės aps. Gaurės vi. Padrūtupių k.) visuomenės veikėjas. Ba;gė Tauragės komercinę mokyklą ir Kopenhagos Handelskole. 1938 I — 1939 Maisto bendrovės atstovas Londone. 1946—1949 Britanijos Lietuvių Sąjungos vicepirm. Nuo 1952 Lietuvių Bendruomenės Didžiosios Britanijos krašto valdybos pirmininkas. Britanijos Lietuvio, paskiau Europos Lietuvio bendradarbis.
Bajorų bankas dvarininkų žemės nuosavybei palaikyti buvo Rusijoje įsteigtas 1754. Jo veikimas buvo išplėstas ir į Lietuvą, rusams Lietuvą okupavus. .1885 VI 3 šis bankas buvo paverstas valstybiniu ir veikė visoje Lietuvoje, išskyrus vieną Užnemunę. Nuo XIX a. 90-jų metų pradžios jis kartu su vad. Valstiečių banku perėjo prie įkeistųjų dvarų parceliacijos rusų valstiečiams Lietuvoje, tuo būdu virsdamas kolonizaciniu banku, parceliuodamas dvarus rusų kolonistams ir teikdamas jiems didelių lengvatų įsikurti. Kartu su valstiečių banku B. B. stengdavosi išpirkti neru-sų valdomus dvarus, kad Lietuvoje didėtų rusų žemės nuosavybė.
Bajorų girelė Utenos aps. Molėtų vi. 160 ha ploto miškas. Trečdalis buvo drebulių su ąžuolais, du trečdaliai pušyno. Vieta daugiausia pelkėta.
Bajorų globa (rusiškai — dvorianskaja opeka) 1775 Rusijoje įvesta, o Lietuvą okupavus, išplėsta ir Lietuvoje. Ji buvo sugalvota bajorų turtui globoti, ypač palikus mirusiam bajorui nepilnamečius vaikus. Ją sudarydavo bajorų vadas ir keli bajorų atstovai.
Bajorų mokyklos. Nors ligi baudžiavos panaikinimo visos (išskyrus parapines) Lietuvos mokyklos buvo skiriamos bajorams, bet greta jų gimnazijas galėdavo lankyti ir valstiečiai su miestelėnais. Tiktai augštąsias mokyklas tegalėdavo eiti vien bajorų vaikai, o valstiečiai ten patekdavo, tik atitinkamai suklastoję dokumentus ar nusipirkę juos iš kitų bajorų. Vilniaus univ. 1831 likvidavus, rusų administracija daugumą to univ. priežiūroje buvusių gimnazijų uždarė ir 1834 iš dalies buvusiųjų gimnazijų Lietuvos teritorijoje įsteigė 5 gimnazijos klasių kurso 12 bajorų mokyklų, vien bajorų vaikams skiriamų. Ilgainiui buvo įsteigtos dar 7 tokios mokyklos. Be to, Vilniuje 1834 buvo įsteigtas gimnazijų tipo bajorų institutas. Kadangi daug tų mokyklų auklėtinių dalyvavo ir 1863 sukilime Lietuvoje, tai visos tos B. M. 1864 buvo uždarytos ir jų vietoje kaikur buvo įkurtos apskrities mokyklos — uezdnyja učilišča.
Bajorūnas 1) Kazys lietuvių menininkas tapytojas, K. Stabrowskio Varšuvoje mokinys. 1910 dalyvavo Lietuvių Dailės Parodoje Vilniuje, rodydamas ten paveikslą Miškas.
2) Leonas (g. 1910 X 23 Biržų ans. Buiviškių k.). 1927 baigė Biržų gimn., 1930 Augšt. Kultūrtechnikos mokyklą Kėdainiuose, 1936 Vienos Augšt. žemės Ūkio mokyklą, gaudamas dipl. kultūrtechnikos inž.