Puslapis:LE02.djvu/80

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

kviesdamas jaunimą laisvės ginti. 1920 buvo išrinktas Steigiamojo Seimo, o vėliau ir pirmojo seimo atstovu. Grįžęs į Panevėžį, buvo Ūkininkų Sąjungos banko dir. ir valsčiaus tarybos narys, veikė labdaros organizacijose ir choruose bei vaidinimų būreliuose. Panendrės Bitininko slap. rašė eilėraščius ir korespondencijas į Šaltinį, Vienybę. Jo poema Lukšto ežeras išl. 1913 Tilžėje.

2) Balys, vidurinis iš brolių, gyvenęs JAV, grįžęs į Lietuvą, reiškėsi uoliu visuomenininku bei savivaldybininku; savanoris kūrėjas.

3) Vladas (g. 1888 Philadelphia, Pa.). 4 metų amžiaus buvo motinos parvežtas į Lietuvą, 1907—1912 buvo grįžęs vėl į JAV. 1919 stojo Panevėžio Apsaugos Būrin, ir už narsumą pirmame Lietuvos kariuomenės mūšyje su bolševikais ties Šėta buvo apdovanotas vienas pirmųjų Vyties Kryžiumi. Nuo 1927 gyvena Bostone, Mass.

Balčia 1) Tauragės ir Raseinių aps. upė, šešuvio (Jūros) deš. int.., 19 km ilgio. Prasideda Skaudvilės vi. ties D. Upainių k. Įteka į šešuvį 2 km nuo Viduklės glž. st. Intakai: kair. Vai'na, Angupė. B. teka ligi 15 m gylio slėniu. Baseino plotas 69 km2.

2) (Balčė) Tauragės aps. upelis, Ežeruo-nos (Jūros) kair. int., 11,5 km ilgio. Intakai deš. Krislą, Šaka, kair. Trumpė. Slėnys ligi 10 m gylio. Baseino plotas 37 km2.

Balčiauskas Juozas (1907 III 13 Šiaulių aps. Gruzdžių vi. — 1949 IX 19 Diepholz, Vokietijoje, eismo nelaimėje). 1929 baigęs Šiaulių gimn., studijavo elektrotechniką VDU ir vėliau Grenoblyje, Prancūzijoje. 1937 baigė Paryžiuje École supérieure d’ électricité dipl. inž. titulu. 1938—1939 dirbo inžinieriumi Kauno radijo stotyje (prie tuokart statytos stoties netoli Babtų). Atgavus Vilnių, 1939 buvo ten nukeltas naujos radijo stoties statyti vietoje lenkų buv. stoties, karo metu subombarduotos. Nors karo metu darbas buvo sunkus dėl iš užsienio reikiamų dalių .nebegavimo, betgi B. įvykdė savo svajonę: pastatė Vilniuje lietuvišką radijo stotį. Jo paties vadovaujami partizanai 1941 birželio mėn. apsaugojo stotį nuo sunaikinimo ir pirmąkart paleido ją veikti su visu galingumu, skelbdami Lietuvos Himną. Laikinosios vyriausybės paskirtas stoties viršininku, netrukus nacių buvo nušalintas ir paliktas tik jos technikiniu viršininku. Drauge jis dėstė Vilniaus technikos mokykloje. Tremtyje organizavo elektrotechnikos kursus Gôttingene, vėliau Diep-holze, kur jiems vadovavo ligi mirties.

Balčiauskis Aleksandras (g .1836) kunigas. Baigė Varnių dvas. seminariją 1860. Butkiškės kamendorius. 1863 aktyviai dalyvavo sukilime ir, jį numalšinus, pabėgo į Maž. Lietuvą.

Balčikonis Juozas (g. 1885 III 14/26 Panevėžio aps. Ramygalos vi. Ėriškių bžn.) kalbininkas, pedagogas. 1898 baigė Ramygalos pr. mokyklą, 1906 Panevėžio realinę mokyklą, 1911 Petrapilio univ. istor. fil. fakultetą. 1912—1913 dirbo Vilniuje prie Vilties laikraščio. ¡Nuo 1913 mokytojas: 1913 Vilniaus privatinėje progimnazijoje, 1914— 1915 Saulės draugijos suaugusiųjų kursuose Kaune, 1915—1918 Voronežo lietuvių gimn., nuo 1918 IX Panevėžio gimn. mokytojas, 1919 IX—1920 VI direktorius, 1919— 1924 VII Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. 1924 VII 1—1927 I 1 LU hum. mokslų fak. lietuvių kalbos docentas, 1927 I 1—1931 IX 1 LU teol. fil. fak. docentas. Nuo 1930 XII 1 Lietuvių kalbos žodyno redaktorius. 1906—1909 J. Bijūnėlio, M. Motiejaus,

J. Pusbernio, Spar-naičio, Svyrūnėlio, P. Vaivados slapyvardžiais bendradarbiavo Lietuvos Ūkininke, daugiausia spausdindamas eilėraščius.

Nuo 1908 bendr. Viltyje, 1909 Mokykloje, vėliau švietimo Darbe ir kt. Išv. J. Verne kelionę aplink pasaulį per 80 dienų 1921 (21937), Anderseno pasakas 1918, Hauffo pasakas 1921 (21925),

Perro pasakas 1923, Brolių Grimmų pasakas 1925 (-1927), M. Baluckio Aukso dievaičius 1908. 1931 išleido perredagavęs Valančiaus Raštus (Vaikų knygelę, Paaugusių žmonių knygelę, Palangos Juzę ir Antano Tretininko pasakojimus). 1932—1936 suredagavo ir penkiuose tomuose išleido J. Jablonskio Raštus (I 1932, II 1933, III 1933, IV 1935, V 1936). 1939 išleido fotokopijoje 1598 Merkelio Petkevičiaus Katekizmą. 1941 paruošė ir išleido savo suredaguoto Lietuvių kalbos žodyno I tomą ir 1947 II tomą (bolševikinės cenzūros sužalotą ir pakeitus daug jau išspausdintų lankų kitais).

Balčys Kęstutis Robertas (g. 1924 II 17 Dortmonte, Pa. JAV). 1933 parvykęs Lietuvon, 1934—1941 mokėsi Panevėžio gimn., 1942—1944 VDU teologijos filos, fak. ir ligi 1947 Kauno dvasinėje seminarijoje. 1947 grįžęs į JAV studijavo teologiją Rocheste-ry, N. Y. 1949 įšv. kunigu. Amsterdamo, N. Y. Šv. Kazimiero Lietuvių parapijos vikaras, nuoširdus visuomenės veikėjas. Ben-dradrabiauja Drauge, Darbininke, Šv. Pranciškaus Varpelyje, K. K. Laive, Lux Christi.

Balčytis Stasys (g. 1893 XI 27 Tauragės aps. Vainuto vi. Kivylių k.). Nuo 1913 dirbo kaimo mokyklos mokytoju. 1914—1917 mobilizuotas rusų kariuomenėje. 1918 Lietuvon grįžęs, organizavo pradžios mokyklą Tauragės Naumiestyje, paskiau stojo Lie-

J. Balčikonis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 105% (+5588-259=5329 wiki spaudos ženklai).