tį Poporul Suveran, dalyvavo 1848 rumunų revoliucijoje. Išvytas iš Rumunijos, ligi 1859 gyveno užsienyje. Grįžęs 1864 kelis mėnesius buvo švietimo ministerių. Išsp. poezijos rinkinį Cântece si plângeri 1852, Légende nationale 1858—1862, Florile Bos-forului 1865. Visi jo vekalai išleisti 1905.
Bolivar Simon (1783 XII 24 Carâcase Ve-necueloje — 1830 XII 17 'Santa-Martos ,mst. Kolumbijoje) P. Amerikos respublikų vadas kovoje dėl laisvės su Ispanija. Mokėsi Madrido teisių fakultete 1789, Paryžiuje, važinėjo po Italiją, Šveicariją, Prancūziją, Vokietiją ir Angliją. JAV gyvendamas sumanė kovoti su Ispanija ir 1810 tapo Vene-cuelos sukilėlių vadu. 1813 Naujosios Grenados prezidento Torres padedamas surinko didelę kariuomenę, sumušė ispanus, įžengė į Caracasą ir buvo paskelbtas išvaduotoju (libertador) ir diktatoriumi; diktatoriumi ji pripažino ir susidėjusiųjų provincijų kongresas (1814 I 2). Bet .netrukus ispanai nuveikė B. ir 1815 III jis buvo priverstas bėgti į Jamaiką, paskiau j Haitį. Greit B. surinko naują kariuomenę ir laivyną, kuris, B. šalininko olandų pirklio Briono vadovaujamas, 1816 III 2 sumušė ispanų laivyną. Tautos susirinkimas paskelbė Vene-euelą „viena ir nedalomąja” respublika, o jos prezidentu išrinko B., kuris, Briono padedamas, užėmė Angosturą 1817, sukurstė prieš Ispaniją visą Guajaną ir pašalino ju valdžios nepripažįstančius kitus sukilimo vadus. 1819 II .15 sušaukė Angosturoje naują kongresą, patvirtinusį jį prezidentu, ir užpuolė ispanus pačiuose Naujosios Grenados pietuose; 1819 VI 10 įžengė į Santa-Fė (Bogotą ir sujungė N. Grenadą su Venecue-la „vienos ir nedalomos Kolumbijos respublikos vardu”. Pačioje Ispanijoje prasidėjus revoliucijai, B. lengvai praplėtė naują valstybę: 1822 prijungė prie jos Quito, .1823 Purr to-Cabello, 1823 įsibrovė į Peru ir užėmė Limą. Nukariautosios žemės gavo Bolivijos vardą. Norėdamas ją sutvarkyti, B. pasiūlė Limos kongresui (1826 V 25) paskelbti jo sudarytąjį Bolivijos kodeksą. Jis buvo bemanąs sujungti Kolumbiją, Peru, Boliviją, La Platą ir Čilę (Chile) į Jungtinių Pietų Amerikos Valstybių federaciją. Tačiau tuo tarpu įsigalėjo tų valstybėlių partikuliarizmas, kuriuo pasinaudojo politiniai B. priešai. 1827 atskilo Peru ir Bolivija, 1830 B buvo priverstas atsisakyti nuo prezidento valdžios Kolumbijoje.
- B. dokumentus išleido Blanko -ir Azpurna 1375—1877; laiškus išl. Leoitna 1929—1930; B. biografijos ispaniškai Samper 1884, Montalvi 1914, S. Julio 1928; prancūziškai De Schryver 1899, S. eini 1912, Lafod ei Fersane 1930; angliškai Larra-zabal 1866, Petre 1916, Ybarra 1929; G. Masur B. 1948; ispaniškai F. Cuevas C aitrino B. 1951, Salvador de Madariaga B. 1952.
Bolivar Venecuelos provincija (valstybė) tarp Orinoko upės ir Britų Gvajanos; 238.000 km2, 123.000 gyventojų. Svarbiausias miestas Ciudad B., kitaip Angostura.
Bolivaras Venecuelos, P. Amerikoje, piniginis vienetas, lygus 100 centimoms.
Bolivaras Kolumbijos išvaduotojo Bolivaro vardu pavadinta augšta skrybėlė, pamėgta nešioti Prancūzijoje 1819—1820.
Bolivas Bolivijos gyventojas.
Bolivianas Bolivijoje randamas mineralas Sbi2 Su Ag2. Lyginamasis svoris 4,8.
Boliviano Bolivijos piniginis vienetas, dalinamas 100 centavų.
Bolivija (Republica Boliviana) P. Amerikos respublika tarp Čilės, Argentinos, Paragvajaus, Brazilijos ir Peru, 1.098 mil. km2, 3 mil. gyventojų (1950), kurių 52 % indėnai, 32% metisai, 14% kreolai ir baltieji, 2% .negrai. Žemės paviršius susideda iš dviejų skirtingų dalių: kalnuotosios vakarinės ir žemosios rytinės. Ties B. Kordiljerai išsišakoja dviem šakomis: vakariniai Andai yra suidarę iš kalkakmenių bei jaunų eruptyvinių uolienų, o rytiniai Andai — iš senų kristalinių padermių. Augščiausios viršūnės yra rytų Anduosę: Illimani 6860 m, Sorata 6500 m, Sajama 6400 m. Tarp abiejų Andų gūbrių yra augšta plokštakal-nė, vad. puna su sūriais ežerais, kurių didžiausi Titicaca ir Ugumi. Antroji B. dalis apima upių Mamore, Beni, Madre de Dios ir Guapore baseinus. Tai Chaco boreal sritis — stepių kraštas su išplitusia gyvulininkyste. B. daug mineralų kraštas. Jų kasyklos augštumose (4000—6000 m), sunkiai
S. Bolivar