sirašytus slapyvardžiu K. V. G., (Akrostichas žemaičių vyskupui, Giesmė šv. Kazimierui, Kunigui Baranauskui, Į šv. Kazimierą, Vilkas ir šuo, Vilkas ir avys) J. Tumas išspausdino 1899 Tėvynės Sarge. O B. nespausdintų eilėraščių sąsiuvinį Tumas buvo atidavęs Lietuvių Mokslo Draugijai.
- J. Tumas Du draugu, du poetu — Vaižganto Raštai XIII 1929.
2) Jonas (1871 III 1/13 Širvintų par. Nartakių dv. — 1908 XII 25 / .1909 I 6 Petrapilyje) inžinierius. Baigė Vilniaus realinę mokyklą ir Petrapilio technologijos institutą. Vedęs Feliciją Povickaitę ir pramokęs lietuviškai, apsigyveno Vilniuje, kur buvo vienas iš vad. „dvylikos Vilniaus apaštalų”. Dalyvavo kovoje, lietuviams išgaunant šv. Mikalojaus bažnyčią, platinant lietuviškus raštus, steigiant Vilniaus susišelpimo dr-ją, 1906 organizuojant „šviesos” bendrovę knygoms leisti, leidžiant Lietuvos Ūkininką. 1906 1 6 — II 18 buvo kalinamas Vilniaus Lukiškių kalėjime.
3) Laurynas (1750—apie 1822 Skapiškyje) Lietuvos domininkonas. 1770 stojo į domininkonų vienuoliją. 1774 buvo Nesvyžiaus domininkonų konvente. Vilniuje gavo teologijos licenciatą, vėliau ir teologijos daktaro laipsnį. Buvo nuolat kilnojamas iš vieno vienuolyno į kitą. 1790—1791 buvo Seinų vikaras ir tenykštės domininkonų mokyklos mokytojas. Paskiau buvo paskirtas Skapiškio domininkonų vienuolyno prioru. 1808 Skapiškio savininko Jono Tizen-hauzo lėšomis įsteigė Skapiškio Kalvariją. 1774 dar iš Nesvyžiaus lenkų kalba išsp. pasveikinimą grįžusiai iš užsienio Teofilei Radvilaitei Moravskienei. 1817 lietuviškai išsp. Karavvaką, arba Križių Anioliszką. 1819 Przevvodnik drogi męki Zbawiciela, išleistą kartu su A. Strazdo lietuviška Kalvarija. Tame lenkiškame Przewodnike B. davė lenkų kalbos vertimais A. Strazdo Pulkim ant kelių, Hymno apey s. Jackų ir kaikurias kitas Strazdo giesmes.
Bortkevičius Vladislovas (1868-1931) lietuvių kilmės vokiečių statistikas ir ekonomistas. 1895—1897 Strassburgo universiteto priv. docentas. 1898—1901 dėstė statistiką Petrapilio Aleksandro licėjuje, 1907—1931 Berlyno universiteto profesorius. Jo darbai daugiausia lietė teisinę statistiką ir dispersijos problemą. Išsp. Das Gesetz der kleinen Zahlen 1898, kuriame nustatė mažai patikimųjų dydžių dėsningumą, Die mittlere Lebensdauer 1893, Wertrechnung und Preisrechnung in Marx’schen System 1906—1907, Die Bevölkerungstheorie 1908, Die Iterationen 1917, Bevölkerungswesen 1919.
Bortnianskyi Dmitro (1751—1825) ukrainiečių kompozitorius ir choro dirigentas. Nuo 1768 studijavo muziką Italijoje. Nuo^ 1796 buvo caro rūmų Petrapilyje kapelos direktoriumi. Parašė bažnytiniam chorui 45 koncertus ir per 100 giesmių ir maldų, Cherubinų giesmes, 14 liaupsinimo giesmių (Tebe Boha chvalim). Pasaulinės muzikos parašė operas Alcides, Kreon, Quintus Fa-bius, komiškas operas Le Faucon, Le fils rival, taip pat duetų, uvertiūrų. Jo bažnytinius kūrinius suredagavo P. čaikovskij.
Borucinski Michal (g. 1885) lenkų tapytojas. Daugiausia piešia istorinius paveikslus bei liaudies tipus.
Borussia sulotynintos lyties Prūsų, Prūsijos vardas.
Boruta (lenk.) kildinama iš si. bor — šilas, iš kur kilo si. vardai Borislav, Boris, Borek, Bofivoj. Lenkų kaimo tikėjimu, B. buvusi girių ir pelkių dvasia, dar vad. boro vy, lešny, rokita (rokicki), wierzbicki, lo-zinski; atitinka si., pvz. gudų — boroviką ir mūsų miškinį, šilinį, girinį, krūminį (krūminę), medinį (medinę, medzioimą). XIX a. minima lenkų raštuose kaip Lenčycos pilies piktoji dvasia, velnias, bajoras, saugojęs užkeiktus turtus ir krėtęs juokus bajorams, kunigams ir kt., medžiotojų nulenkiamas gardžiais valgiais ir kt. XVIII-XIX a. Radvilų Nesvyžiuje B. vardu buvo vad. prijaukinta meška. 1890 B. Grabowski parašė scenos veikalą Boruta, o P. Maszynski pagal tai operą Boruta.
Boruta Kazys (g. 1905 I 6 Marijampolės aps. Liudvinavo vi. Kūlokų k.) poetas, beletristas. Baigė Marijampolės mokytojų seminariją, 1924—1926 Lietuvos universitete ir 1926—1930 Vienos universitete studijavo literatūrą, istoriją, filosofiją. 1924 -1926 skaitė paskaitas V. Kudirkos liaudies univ. Kaune. Priklausė studentų socialistų aušrininkų draugijai. Veikė socialistinio jaunimo ir profesinėse darbininkų organizacijose. Dėl politinės veiklos turėjo emigruoti į užsienį. 1931 grįžo į Lietuvą. 1934 VIII kariuomenės teismas už ankstyvesnį jo po-
J. Bortkevičius
K. Boruta