litinį veikimą jį nuteisė 4 metus sunkiųjų darbų kalėjimo. Antrosios bolševikų okupacijos metu nuteistas ir ištremtas į Sibirą. Eilėraščius pradėjo Aušrinėje spausdinti nuo 1924. Suredagavo almanachus Audrą 1928, Darbą 1932. Bendradarbiavo Lietuvos žiniose, Kultūroje, Trečiajame Fronte. Išsp. Alo! 1925, Dainos apie svyruojančius gluosnius 1927, Kryžių Lietuva 1927 (21940), Duona kasdieninė 1934, Eilės ir poemos 1938, Namas N. 13 1928, Drumstas arimų vėjas 1928, Mediniai stebuklai 1938 (laimėjo 1939 Ukmergės miesto premiją), Kelionės į šiaurę 1938—1939 (2 dalys), Saulės ant savo pečių parnešti išėjo 1940, Baltaragio malūnas 21952 (JAV). Išvertė Panait Istrati Baragano dagyną 1932, Ibseno Brandą 1934, Cezarį ir Galilėjietį 1938, P. Buck Geroji žemė 1935, Sūnūs
1937. Drauge su kitais paruošė Tarptautinių žodžių žodyną. B. eilėraščiai buvo verčiami lenkų ir kitomis kalbomis. Poetas priklauso neorealistinei krypčiai, pagrįstai visuomenine ideologija.
Boruvkos miškas Ukmergės aps. Pabaisko vi. Vidutinio amžiaus pušynas, ligi 100 ha ploto.
Boružė ž. Barbutė (II t. 202 p.).
Borzimovskiai Lietuvos reformatų kunigų šeima:
1) Jonas (1610 X 11 — 1673 I 8 Kėdainiuose) atkilusio iš Lenkijos Adomo B. ir Kotrynos Kolinaitės Dijakevičiūtės B. sū- nus. Mokėsi Kėdainiuose, nuo 1626 Slucke, paskiau Šiluvos alumnate. 1631 VI 11 Kė-dainų katechetas. Kėdainių sinodo lėšomis 1632 —1635 studijavo Utrechto univ., 1636 Leidene, 1637 Frenekero universitete. 1638 grįžęs Lietuvon, buvo paskirtas kunigu į Naujamiestį. 1645 dalyvavo Torno kolokviume. 1652 žemaičių konsenjoras, 1653 —• 1673 senjoras (superintendentas) su būstine Kėdainiuose, bet kartu 1663—1673 buvo ir Vilniaus senjoras. Su S. Minvydu paruošė spaudai 1653 Kėdainiuos išspausdintus: Ka-techismą, Maldas Krikscioniszkas, Summą. Vilniaus sinodui pripažinus S. Chylinskio Londone pradėtą spausdinti Biblijos lietuvišką vertimą netinkamą, B. ėmė ją iš naujo versti, pradėjęs Naujuoju Testamentu, šį darbą jis varė ligi mirties, bet darbas nebuvo baigtas.
2) Jonas (a. 1645 Naujamiestyje — 1687 VI Vilniuje) Jono (1) sūnus. Mokėsi Kėdainiuose, 1667 Kėdainių katechetas. 1668—1669 Liubčės evangelikų kunigas, 1670—1680 Slucko evangelikų kunigas ir gimnazijos rektorius, nuo 1681 Vilniuje evangelikų kunigas, 1685 —• 1687 Vilniaus konsenjoras. Tėvui mirus, B. kartu su S. Bitneriu, 'S. Monkevičiumi ir S. Lipskiu 1674—1681 tęsė tėvo pradėtą Naujojo Testamento lietuvišką vertimą, tačiau beveik baigtas darbas 1681 sudegė Biržuose. Po to
S. Bitneriui pradėjus iš naujo versti, B. buvo vienas jo padėjėjų, ir šis vertimas buvo 1701 išspausdintas Karaliaučiuje.
W. Studnicki Polski Siownik Biograficzny II 1936;
V. Biržiška Senųjų liet. knygų istorija I 1953.
3) Kazimieras (1682—1750 XII 29) Jono (2) sūnus, 1721—1730 Pagirių reformatų konsenjoras, 1731 — 1745 senjoras, 1746—1750 Naugarduko senjoras.
Bosak ž. Hauke Juozas.
Bosakai Vilniaus miesto rinka. Ten prieš 1863 stovėjo šv. Juozapo bažnyčia, kuri rusų buvo uždaryta, kadangi 1863 joje buvo surastas sužeistas sukilėlis. Po to netrukus rusų valdžios įsakymu bažnyčia buvo nugriauta.
Bosanquet Bernard (1848—1923) artimos Bradley krypties anglų filosofas. Išsp. Logic 1888, The value and destiny of the individual 1913. Philosophical Theory of State 41923, Social and International Ideal 1917, The Meeting of Extremis in Con-temporary Philosophy 1924.
Bosas (it. basso) 1) žemiausias vyrų balsas. Skiriami žemasis ir augštasis B. Dėl garso atspalvio B. skirstomas į basso ir buffobasso.
2) B. instrumentai žemiausioms partijoms. Vokietijoje B. reiškia kontrabasą.
J. Borzymovskio verstos Maldos Krikščioniškos 1653