barui, medžiagą botanikos muzėjui, tyrinėti augalų išsiplatinimą, jų augimo vietas ir augalų bendruomenes. Mokslinės B. E., ekspedicijos ir kelionės yra daromos, mokslo tikslais i kitus kraštus augmenijos tyrinėti ir botaniškos medžiagos rinkti. VDU. botanikos katedros personalas kasmet vasarą tokių ekskursijų darydavo — rinkdavo augalus, tyrinėdavo augmeniją ir telkdavo medžiagą Lietuvos florai ir augalų geografijai sudaryti. B. E. išdavos skelbiamos įvairiuose botanikos žurnaluose. Augalams rinkti vartojama botanizirė arba aplankai su lapais, kastuvėliai augalams iškasti. Dumbliai ir grybai dedami į buteliukus su formalinu. Didelėse ekskursijose į kalnus vartojami aneroidai-
- E. Rubel Geobotanische Untersuchungsmethoden 1922; K. Regelis Vadovėlis augalams rinkti ir kolekcijoms iš botanikos daryti 1925; V. Vilkaitis Mokiniu ekskursijos — Švietimo Darbas 1924.
Botanikos iliustracijos B. veikaluose, turint reikalo su augalų aprašymais, dažnai randame piešinių ir paveikslų sų augalais. Visų tokių iliustracijų technika glaudžiai susijusi su menu, tapyba, grafika ir spaudos menu. Iš senųjų laikų turime augalų paveikslų Egipto šventyklų sienose ir Babilonijos akmeniniuose paminkluose. Jų yra ir graikų bei romėnų monetose. Daug augalų paveikslų randame ir Pom-pėjos sienų piešiniuose. Plinijus mini ir senovės laikų dabar išnykusių rankraštinių knygų augalų paveikslus. Seniausių augalų paveikslų (iš 512 po Kr.) randame Codex constantino-politanus rankraščio Dioskorido veikale ma-teria medica. Paveikslai yra spalvoti, gerai atlikti. Kinai augalų paveikslų taip pat turėjo, pvz. Tang Pentsao (630) žolyną. Codex langobardicus, Dioskorido veikalo rankraštis iš IX a., turi daug blogesnių paveikslų. Kitas svarbus iliustruotas veikalas, viduramžiais išlikęs iš senovės laikų, yra Pseudo-Apųlėjo De herbarum virtutibus. Iš XI a. išsiliko daug rankraščių su augalų paveikslais. Vėliau augalus piešdavo daug pagarsėjusių tų laikų tapytojų, pvz. Jan van Eyck, Albrecht Dürer. Visų tų rankraščių paveikslų tikslas yra grynai dekoracinis: jie neatitinka realybės, arba yra visiškai fantastiški. XV a. pradedant, augalai mėginama natūrališkai vaizduoti, kad iš paveikslo būtų galima augalas pažinti. Naujas laikotarpis prasideda nuo spaudos ir medžio raižinių atsiradimo. XV a. išspausdinta Ortus sanitatis su daugybe iš dalies spalvotų raižinių. Nuo to prasideda XVI a. raižinių išgaųsėjimas, kur ypač pasižymėjo Albrechtas Dürer. Vokiečių botanikos tėvų veikalai buvo iliustruoti augalų raižiniais, ypač Brunsfelso, Fuchso, Bocko. Naujas laikotarpis prasideda nuo raižinių išradimo varyje. Pirmas toks botanikos veikalas yra išleistas 1592 Fabi Columnae Lyncei Fito-basanos Tourneforto Éléments de botanique 1694 turi 451 lentelę. Daugybė B. veikalų su vario raižiniais išleista XVIII a. antroje ir XIX a. pirmoje pusėse. Dažniausiai jie sudaryti botaniko — teksto parašytojo ir menininko — iliustracijų paruošėjo. Be raižymo išradimo varyje to laikotarpio iliustracijas veikė ir nauja B. kryptis. Lince nurodė, kad dėmesys labiausiai kreiptinas į žiedų struktūrą. Dabar moksliškai tikslus paveikslas neįmanomas be smulkios žiedų struktūros piešinių. Pirmas šio laikotarpio veikalas yra Hortus Cliffortianus, išleistas 1737 Amsterdame. Iliustravo G. D. Ehret, kuris pagamino dar ir daugybę kitų botaniškų iliustracijų. Nicolas Joseph Jac-quin, jo sūnus Joseph François ir jo mokinys Vienoje išleido daugybę veikalų su gražiai padarytomis iliustracijomis. F. Bauer ilustravo anglo Sibthorpo Flora Graeca. Anglijoje pasižymėjo Edwards, Sowerby. Vokietijoje, Angijoje nusistovėjo mokslinė botaniškoji paišyba; Prancūzijoje buvo daugiau gėlių tapytojų, kuriems ne tiek tikslumas rūpėjo, kiek grožis ir meniškumas; Jaumes St. Hilaire iliustravo Prancūzijos florą, Redouté (1754—1840) pagamino Les roses, Les liliacées, Les chênes de l’Ameri-que. Turpin (1775—1840) iliustravo Duha-melio de Monceau Traité des arbres, fruitiers, Humboldto ir Bonplano kelionės aprašymą. Visi šie veikalai buvo nespalvoti arba spalvoti, ranka (akvarele) darytų iliustracijų. 1796 buvo išrasta litografija, o 1826 chromolitografija; daugybė veikalų išėjo su litografuotais spalvotais (ranka) arba nespalvotais paveikslais. Fotografiją ištobulinus, XIX a. antroje pusėje vis daugiau vartojama pigių mechaninės reprodukcijos būdų Ccinkografija, autotipija, helio-grafija ir kt.).
- D. O. Nissen Botanische Prachtvverke 1933; E. Winckle Geschichte der Botanik 1854; H. Fischer Mittelalterliche Pflanzkunde 1929.
Botanikos institutas yra įstaiga, skiriama moksliniam B- tyrinėjimui arba padedanti augštųjų mokyklų klausytojams susipažinti su B. mokslu ir tyrimo metodika. B. I. yra visuose universitetuose, institutuose ir akademijose, kur B. dėstoma. Jie dažniausiai
Turpino piešinys (iš Du-hamelio de Monceau veikalo)