mesnę klasę. Praktikos gyvenime lemiamos reikšmės turi B. A. optinės savybės, skaidrumas ir spalva, ir prekyboje B. A. gauna pavadinimus kartais visai skirtingus nuo mineraloginių pavadinimų; taip pat mineraloginiu atžvilgiu įvairūs B. A . yra vadinami tuo pačiu vardu, jei tik jų spalvos yra apyvienodės.
Gamtoje randamieji B. A. būva plėvėti arba aptraukti pašalinės medžiagos sluogs- nelio, turi daug nelygumų. Todėl jų grožio savybės negali reikštis, žibėjimas ir spalva ryškiausiai matyti tik tada, kai šviesa krinta lygiai nugludintą ir nusvidintą plokštelę ir nuo jos atsispindi. B. A. yra gludinami, kad jie gautų tokią formą, jog visi jų grožiniai savumai pasirodytų. Skaidriems B. A ., jei tik jų forma leidžia, duodama vad. briliantinė gludinimo forma, nes tada gludinamieji B. A . gauna bipiramidės pavidalą su nupjautomis abiem viršūnėmis.
B. A., kurių vidaus struktūra visai vienoda, arba kurie yra įvairiausių sluogsnių, pvz. agatai, — naudojami gemoms gaminti. Gemomis verčiami tokie B. A., kuriuose yra išpjaustytos kokios reljefinės figūros, piešiniai, užrašai. Jei išpjaustytoji figūra yra iškili, tai tokia gema vadinama kamėja, o priešingu atveju — intaglio. žiedai su intaglio senovėje buvo vartojami antspaudų vietoje. Dabar intaglis paprastai gaminamas su florovandenilio (Hf) rūgšties pagalba. Be to, kaikurie B. A . yra gražinami dirbtiniu būdu, ištaisant, arba net pakeičiant jų spalvą. Pats gludinimas toks: apskaldytas ar apipjaustinėtas ligi pageidaujamos formos B. A. lengvai tirpstančiu lydiniu pritvirtinamas prie tam tikro metalinio turėklo ir laikomas taip, kad reikiamu paviršiumi siektų gludinamąjį ir greit besisukantį diską, dažniausiai elektros motoru varomas.
Nuo seniausių laikų B. A. buvo laikomi brangenybėmis, ir jau žmonijos istorijos priešaušryje jie pradėti doroti, ar gludinant ar išpjaustinėjant, žiūrint, kuriam tikslui buvo skiriami. Apie 4000 pr. Kr. Babilone gliptika, t. y. menas kietame akmenyje pjaustyti įvairias reljefines figūras, gan ant tvirtų kojų stovėjo. Įvairiausių piešinių antspaudai ir cilindrinės gemos tada gaminta. Iš B. A . babiloniečių daugiausia naudotasi hematitu, rečiau marmoru, lazuritu, serpentinu, jaspisais ir kitomis kvarco atmainomis. Egiptiečių seniausios gemos taip pat buvo cilindrinės. Bet greit pradėta gaminti ovaliosios formos gemos su šventojo vabalo skarabėjo piešiniu. Vėliau šis motyvas buvo pasisavintas graikų ir etruskų. Nors pats vabalo piešinys ir nebebuvo graviruojamas, tačiau ovaliosios formos visos gemos vadintos skarabėjais. Mikėnų kultūros laikotarpyje B. A. gludinti pragręžtų lęšiukų formos, kad būtų patogiau nešioti. Senosios Trojos griuvėsiuose rasta perlų ir daug pailgos formos B. A. Ligi VII a. pr. Kr. graikų temokėta išdarinėti primityviu būdu tik minkšti B. A., pvz. steatitas. Bet vėliau apyvartoje pasirodo ir kietieji B. A., o jų apdorojimo technika jau žymiai pakilusi. Aleksandro Makedoniečio laikais pirmą kartą apyvartoje pasirodo kamėjos. Meniškai tobuliausios kamėjos buvo gaminamos Aleksandrijoje Ptolemė- jo laikais. Tuo pačiu metu pradeda plisti Indijos skaidrieji B. A . Mėgiamiausi tų laikų B. A . buvo hiacintas, Sirijos granatas, berilas ir topazas. Rom oje kietieji ir skaidrieji B. A. buvo plačiai vartojami. B. A . tada jau buvo gludinami, jiems duodant ova- lumo. B. A. buvo vartojami auskarams, karoliams, sagtims puošti, taip pat mėgta sagstyti jais ne tik žiedai, diademos, bet ir auksiniai indai, ginklai, pakinktai, o nuo Konstantino D. laikų jie pradėta vartoti ir karalių vainikams. Gemų menas irgi nebuvo užmirštas. Gemomis su išgraviruota kauke būdavo apdovanojami pasižymėję kariai. Nuo II a. po Kr. B. A. daugiausia nešiojami jau ne kaip papuošalai, bet kaip talismanai dėl jų tariamųjų magiškų savybių^ Nežiūrima gliptikos meniškumo, bet težiūrima išpjaustinėtųjų simbolių „m agiškosios galios” . Gemos su žodžiu „Abrax” buvo labiausiai paplitusios. Renesanso laikais gliptika atgyja, bet antikinių gemų vienodumo jau nebepasiekia. Plokštinis B. A. gludinimo būdas pirmą kartą pasirodo XIII a., ištobulėja XVII a., kai buvo pradėtas vartoti vad. briliantuotinis gludinimas. Tikėjimas magiškąja B. A. galia dar ilgai neišnyko, tik kiek skirtingo pobūdžio pasidaro. Patikimiausiais talismanais laikomi chiastolitas ir staurolitas, o kilnusis opalas pripažįstamas apgaulingu akmeniu, galinčiu atnešti visokių nelaimių, nors, antra vertus, jis apsaugodavęs nuo akių ligų ir savo ugniniu žibėjimu galėdavęs padaryti jo savininką nematomą. Ametistas saugąs nuo pasigėrimo ir duodąs malonių Brangiųjų akmenų įvairios gludinimo formos