ceio, Curitiba, Manaos, Sao Luiz (Maran-hao).
- S. Maigonis P Amerika 1928; J. Balčiūnas Kur ir kas toji Brazilija 1930; M. Kvašninas-Samariny.s Brazilijos ir Urugvajaus agrogeologinlai bruožai 1930; T. Daukantas P. Brazilija ir išeivybės perspektyvos 1932; T. Ivanauskas Trys mėnesiai Brazilijoje 1932; E. P. Oliveira Geologia do Brazil 1940; T. L. Smith Brazil People and fnstitutions 1946; H. Gutersohn Brasilien 1947; W. Hoffmann-Harnisch Brasilien, ein tropischos Grossreich 1952; A. Gheerbrant Journey to the Far Amazon 1954.
B. istorija. B. plotai ir senovėje buvo gyvenami, bet jos gyventojai nepaliko tokių kultūros paminklų, kaip maja, aztekai ar inkai. B. surado 1500 Yaner Pinzon. Tais pačiais metais Cabralio vadovaujama portugalų ekspedicija aptiko B. krantus prie Porto Seguro. Cabral paskelbė kraštą priklausant Portugalijai ir pavadino jį Terra da Vera Cruz. B. vardas atsiradęs vėliau dėl čia randamo raudonmedžio (Pao do Brazil). Portugalijos karalius Jonas III B. padalijo į 12 kapitonijų ir paskyrė paveldimus kapitonus, gavusius didžiausius žemės plotus. Nesutikimai tarp paskirtųjų kapitonų privertė Joną III 1549 įsteigti generalgubernatoriją su pirmuoju gubernatoriumi Thomė de Sousa, įsteigusiu miestą Bahia (ligi 1763 B. sostinė). 1555 B. įsikūrė prancūzų hugenotai, bet 1567 buvo nugalėti portugalų ir išvaryti iš B. Prancūzų gyventoje vietoje įsikūrė Rio de Janeiro miestas. Be prancūzų, B. mėgino kurtis olandai. Jie 1630 užgrobė Pernam-buco, ir tik 1654 tebuvo išvaryti. 1661 Haagos sutrtimi už 8 mil. olandų guldenų jie atsisakė savo valdų Portugalijos naudai. Nepaprastos reikšmės krašto ateičiai turėjo aukso bei brangakmenių atradimas. Atvykę kolonistai kūrė naujus miestus ir ekspluatavo krašto turtus. Tačiau B. turtai (žaliava) buvo išvežami į Portugaliją, o Brazilijoje kliudė steigti savą pramonę, kad nedarytų konkurencijos Portugalijos prekėms. Portugalijos valstybininkas Pom-bal įvykdė B. ištisą eilę reformų. Padarė provincijų gubernatorius priklausomus nuo vicekaraliaus, pertvarkė muitų sistemą, sulygino indėnų teises su kitų valdinių teisėmis, 1763 perkėlė sostinę į Rio de Janeiro. Bet jėzuitų pašalinimas iš krašto neigiamai atsiliepė misijų bei švietimo reikalams.
Nuo Napoleono kariuomenės 1807 pasitraukė Portugalijos regentas Jonas (nuo 1816 karalius Jonas VI) į B. ir 1815 paskelbė ją karalija Portugalijos valdžioje. 1820 Jonas VI grįžo į Lisaboną, o savo vietininku B. paliko sūnų Pedro, kuris 1822 IX 7 vietos gyventojų buvo priverstas B. paskelbti nepriklausoma valstybe. 1825 B. nepriklausomybę pripažino Portugalija ir kitos Europos valstybės. 1826 Pedro I buvo atsisakęs savo teisių į Portugalijos sostą. Bet kai iškilo reikalas palaikyti savo dukterį Portugalijoje, jis 1831 atsisakė B. sosto savo mažamečio sūnaus Pedro II naudai. Valdant regentams, prasidėjo B. sukilimai, suirutės ir susidūrimai su Anglija. 1840 Pedro II paskelbtas pilnamečiu. Kad ir jaunas, Pedro II paėmė į savo rankas politinį krašto vadovavimą. Gen. Luis Al-ves de Lima e Silva padedamas, padarė žymių reformų: 1850 pasirašė sutartį su Anglija dėl vergų prekybos panaikinimo, 1853 įsteigė tautinį banką, 1888 panaikino vergiją. Dėl šių padarytųjų reformų daugelis monarchijos šalininkų perėjo respublikonų pusėn. 1889 B. įvyko revoliucija, ir su kariuomenės pagalba buvo įsteigta respublika. B. karalius Pedro II pabėgo į Europą. 1891 II 24 B. steigiamasis susirinkimas paskelbė naują Jungtinių B. Valstybių konstituciją. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Fonseca, kuris 1891 XI buvo priverstas atsisakyti prezidentavimo. Respublikinės santvarkos pradžia garsėjo sukilimais, perversmais ir valdžios nepastovumu. Prezidentas Prudente de Moraes (1894—1898) krašto valdymą stengėsi įtaikinti į teisėtumo vėžes, o prezidentas Alfonso Penna (1906—1909) rūpinosi krašto ūkine pažanga. Užsienio politikoje buvo padaryta pažymėtinų laimėjimų: tiesioginėmis derybomis arba per trečiųjų teismą sutvarkė ginčijamus sienų klausimus su Prancūzijos, Anglijos kolonijomis, Argentina, Bolivija, Peru, Uragvajumi.
I pas. karo metu Vokietijos neribota povandeninių laivų veikla privertė B. 1917 X 26 skelbti karą Vokietijai, nors maža te-prisidėjo prie karo laimėjimo. Epistacio da Silva Pessoa (1919—1922) prezidentaujant, B. pasirašė Versailles taikos sutartį, stojo į Tautų Sąjungą ir buvo net jos Ta-rybon išrinkta, bet 1926 iš Tarybos pasitraukė. Per šį laikotarpį B. pramonė gerokai paaugo, patobulėjo susisiekimas. 1930 dr. Getulio Vargas nuvertė teisėtąjį prezidentą Luis Pereirą de Sousa ir pasiskelbė diktatoriumi. 1933 išrinktasis konstitucinis susirinkimas priėmė ir 1934 paskelbė naują konstituciją ir dr. Getulio Vargas išrinko prezidentu. Vidaus politinio gyvenimo įtampa augo: kraštutiniųjų sąjūdžiai (komunistų ir fašistų) sustiprėjo. 1935 teko vyriausybei malšinti komunistų sukilimą. 1937 liko panaikinta 1934 konstitucija, politinių partijų veikimas suspenduotas, demokratinės laisvės apkarpytos, valdymas centralizuotas. 1938 uždrausta laikyti tautinės mokyklos. II pas. karo metu B. pasiskelbė neutrali būsianti, bet po japonų užpuolimo Pearl Harbourą, nutraukė santykius su Vokietija ir Italija ir 1942 paskelbė joms karą. Ne tik JAV pasinaudojo B. aerodromais, bet ir pati B. nusiuntė savo