tikuodamas spinduliu ligi 100 km į visas puses. Savo gydytojo visuomeninę tarnybą laikydamas darbu tautai, kitam viešajam darbui ir laiko neturėdamas, bet spaudos draudimo metu gaudamas pasiskaityti Tilžės leidinių, juos ir kitiems paleisdavo. Vėliau per sūnus suėjęs su jaunais lietuvių veikė jais ir nuo 1905 iš lietuvių spaudos sekdamas lietuvių visuomeninį gyvenimą, ir pats į jį labiau įsitraukė. 1910 rusų policija padarė kratą, jieškodama slaptųjų atsišaukimų spaustuvės. Savo didelę medicinos knygų biblioteką paskyrė Kauno medicinos draugijai ir Lietuvos universiteto medicinos fakultetui. Lietuvos gamtos žinovas ir A. Mickevičiaus bei L. Kondratavičiaus poezijos gerbėjas darė didelę įtaką savo sūnums iš žmonos Elzbietos (g. Rodzevičiūtės 1858 Panevėžio aps. Vadaktuose — 1938 Viekšniuose) muzikės, studijavusios Maskvos konservatorijoje, ir mokytojos. Viekšnių apylinkės šviesuomenei A. ir E. B. butas daug metų buvo draugijinis ir intelektualinis centras. Gi 1895-1901 E. B. su gimnaziją einančiais sūnumis Šiauliuose gyvenant, jos butas tokį pat vaidmenį vaidino Šiaulių jaunimui. N uo 1923 Viekšniuose viena gyvendama, E. B. gyvai dalyvavo vietos lietuvių visuomeniniame ir organizaciniame darbe.
3) Mykolas (g.1882 VIII 12/24 Viekšniuose) Antano ir Elzbietos sūnus, visuomenininkas liet. literatūros istorikas, lietuvių tautosakos tyrinėtojas. 1895 stojo į III Šiaulių gimnazijos klasę. Užaugęs žemaitiškai lenkiškoje bajoriškoje kultūroje, ypač savo draugo Povilo Urbšio (miręs 1908) įtakoje 1900 apsisprendė kaip lietuvis, ir 1900 sudarė lietuvių kalbos kuopelę. 1897 VIII 20 dalyvavo Šiaulių gimnazistų mokinių katalikų „maište” prieš priverstinį pravoslavų pamaldų lankymą. Drauge su kitais buvo nubaustas, bet paskiau, kaip ir kiti, bausmę dovanotas, išskyrus vadovus. 1900 rudenį organizavo lietuviškai žydišką politinio lavinimosi kuopelę. Už slapto vakaro organizavimą išvarytiems iš universiteto studentams sušelpti 1901 iš gimnazijos buvo pašalintas, bet ir atgal priimtas. Jau gimnazijoje studijavo lenkų ir rusų literatūros istoriją. 1901— 1907 išėjo Maskvos univ. teisių fakultetą, taip pat lankydamas istorijos filologijos fakultete istorijos, literatūros ir kalbotyros paskaitas. 1901 stojo į lietuvių studentų draugiją, kurios vėliau buvo icepirmininku. Dalyvaudamas studentų sueigoje, 190.2 II 9/22 buvo kariuomenės suimtas, pradžioje nuteistas 2 metams ištremti į Vakarų Sibirą, bet ligi VII 22 išlaikytas Maskvos Butirkų kalėjime, paskiau 6 mėnesius Vilniaus ir Kauno kalėjimuose. Kalėjimuose nustatė savo revoliucines ir socialistines pažiūras. Iš universiteto pašalintas, bet ir atgal priimtas, iš lietuvių studentų draugijos bibliotekos ir iš universiteto ir kitų bibliotekų knygų susipažino su lietuvių literatūra ir pradėjo studijuoti jos istoriją, 1904 lenkiškuose žurnaluose Ogniwo ir Kraj spausdindamas pirmus savo straipsnius iš lietuvių literatūros ir kultūros srities, o rusų užsieniniame žurnale Osvoboždenie korespondenciją apie Šiaulių gimnazijos mokytojus, 1903—1904 universiteto prof. Trubeckojo vestos filologiškos draugijos vakarų slavų sekcijos sekretorius. Ten skaitė referatą apie lietuvių literatūrą Vilniaus universiteto metu. 1904—1905 sudarė lietuvių studentų kuopelę lietuvių literatūros istorijai tirti. 1904 vasarą dalyvavo pirmojoje lietuvių socialistinės jaunuomenės konferencijoje Kairiškiuose ties Tryškiais. 1904 XII dalyvavo Maskvos studentų ir darbininkų demonstracijoe. 1905 rudenį visose Rusijos augštosiose mokyklose mokslui nutrūkus, nusikėlė Vilniun ir čia dirbo Vilniaus LDSP komiteto darbuose. 1903—1905 dalyvavo visose slaptose Šiaulių gegužinėse. 1905 pabaigoje dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Tuo pačiu metu bendr. LSDP nelagalinėje spaudoje: Darbininkų Balse, Echo žycia robotniczego na Litwie, taip pat ir Vilniaus žiniose. 1906 vedė lietuvių gyvenimo apžvalgą M. Romerio leistame lenkų dienraštyje Gazeta Wilenska, o atsiradus legalinei LSDP spaudai — Naujoje Gadynėje. 1906 grįžo Maskvon mokslo baigti. 1906 XI Petrapilyje pateko į policijos spąstus, o per kratą nustojo dalies savo bibliotekos.
1907 V 19 baigęs universitetą, rudenį Vilniuje stojo į advokatūrą, dirbdamas daugiausia su adv. T. Vroblevskiu, bet, advokatūra mažai tesiversdamas, labiausiai atsidėjo literatūros istorijai ir visuomenės darbui. 1907—1908 drauge su A. Janulaičiu redagavo žariją, 1907—-1908 vedė lietuvių ir lenkų gyvenimo apžvalgą rusų dienraštyje Severo Zapadnyj Golos, 1908— 1909 Vilniaus žinių redakcijos sekretorius, 1910—1911 redagavo Visuomenę (su 1911 vienadieniu žvilgsnys), 1913—1914 Rygos Giedros kalendorių. Nuo 1907 rudens dirbo LSDP centre, 1913 vadovavo Vilniaus krikščionių darbininkų kovai dėl ligonių kasų ir spausdino atitinkamą literatūrą. Nuo 1908 Lietuvių mokslo draugijos valdybos narys, sutvarkęs draugijos lietuviškas knygas ir skaitęs re-
Mykolas Biržiška