1849 Joachim Guillóme išleido Levr al Labourer, Vergilijaus pavyzdžiu parašytą 2400 eilučių kaimo gyvenimo poemą.
Daugelis vėlesniųjų bretonų rašė vien prancūzų kalba: Chateaubriand, Renan, Jules Simon. Bet netrūksta autorių, ir vien bretoniškai rašančių. Minėtini ir davusieji vertingų poezijos, prozos, dramos veikalų: Auguste Brizieux (1803 —1858), Narcisse Quellien (1848—1902), Anatole Le Braz (1859—1926), Yves Berthou (1859—1933) tautinio judėjimo vadas, Claude de Prat (1875), François Jaffrennou (1879), poetas, dramaturgas, sukomponavęs dainą Bro Goz ma Zadou (Senasis mano tėvų krašte), virtusią tautiniu himnu.
- Le Mercier dJ Erm Les Bardes et Poètes Nationaux de la Bretagne Armoricaine 1918.
Bretón de los Herreros Manuel (1796 — 1873) ispanų dramaturgas, nuo 1847 nacionalinės bibliotekos direktorius. Komedijos: A Madrid me vuelvo 1836, Muerete y veras 1837 ir daug kitų, — iš viso 103 komedijos. Jo raštų rinkinys — Obras 1883—1885.
Bretonų romanas, ar bretoninio ciklo romanai, sudaro riterinių ar kurtuazinių romanų grupę (tų grupių viduramžių prancūzų literinėje beletristikoje yra trys: antikinių romanų, bretoninių romanų ir nuotykių romanų ciklai). B. ciklo romanai pavadinti taip dėl jų veikimo svarbiausios vietos — pasakiškosios Bretanijos. To ciklo romanų yra dvi grupės. Pirmąją grupę daro legendinio karaliaus Artūro ir jo riterių romanai. Toji artūrinė grupė vad. dar Apskritojo stalo grupe. Antroji grupė apima Tristano ir Izoldos romanus, susijusius su vienos nenugalimos ir tragiškos meilės legenda. Seniausi artūrinės grupės, ar Apskritojo stalo, romanai yra ir prancūzų XII a. truverio, Chrétien de Troyes, romanai. Ilgai buvo manoma, kad bretoninio ciklo romanai yra paimti iš bretonų arfininkų poemų, vad. lais. Visoki jų didvyriai — Artūras, Lanselotas, Tristanas ir kt. - ilgam pasidarė madiniai literinėje prancūzų literatūroje. Keltai yra buvę poetiška, labai romantiška ir mistiška Europos tauta. Prancūzų rašytojai (Chrétien de Troyes ir kt.)_ pradėjo tą bretoninę kūrybą imituoti. Musų dienų viduramžių žinovai neigia bretonų originalios kūrybos buvimą, nes nėra jokių duomenų, leidžiančių pripažinti tą originalią kūrybą, tuos vad. bretonų lais. Nurodoma, kad prieš Chrėtieną Artūro legenda buvusi į žmones paleista dvasininko Gaufrei de Monmoutho. Jis parašė Historia regum Britanniae 1135, 1155 išverstą prancūziškai ir pasidariusią svarbiausiu šaltiniu bretoninio ciklo romanams.
Bretton Woods JAV New Hampshire valstybės kurortas prie Saco upės.
Bretton Woods konferencija. 1944 VII 1 — VII 22 Bretton Woods’e įvykusi JT finansinė konferencija, kurioje dalyvavo 44 valstybių atstovai, šioje konferencijoje nutarta: 1) sudaryti Tarptautini Finansų Fondą finansiniais klausimais tarptautiniam bendradarbiavimui suintensyvinti, tarptautinei prekybai išplėsti, ekonomiškai nesveikiems prekybos suvaržymams sumažinti ir finansinės paramos fondo nariams teikti, šio fondo .nuostatai įsigaliojo nuo 1945 XII 27. 2) Įsteigti Tarptautinį Atstatymo ir Gerovės Pakėlimo Banką (International Bank for Reconstruction and Development) karo metu padarytiems sunaikinimams atstatyti, ūkinei pažangai ugdyti, tarptautinius investavimus padėti plėsti, pragyvenimo lygį ir darbo sąlygas įvairiuose kraštuose gerinti, tarptautinį ūkinį bendradarbiavimą remti, paskolos reikalingiems ir ypač ūkiškai atsilikusiems kraštams paskolų duoti, šis bankas pradėjo oficialiai veikti 1945 XII 27.
Brettsohneider Johannes (1514-1567) M. Lietuvos veikėjas, savo pavardę sulotyni-nęs Placotomus. 1543 Wittenbergo universitete gavęs medicinos dr. laipsnį, kunigaikščio Albrechto buvo pakviestas į Karaliaučių, iš išvykstančio Lietuvon Abromo Kulviečio nuo 1543 rudens perėmė vad. partikularo (priešuniversitečio) vedėjo pareigas. 1544 įkūrus Karaliaučiaus universitetą, B. buvo jame medicinos profesorius, 1548—.1549 universiteto rektorius. 1550 pasipriešinęs vad. osiandrininkams, turėjo Karaliaučių palikti: išvyko į Dancigą fiziko pareigų eiti, ir nuo 1555 ligi mirties vedė ten mieste vaistinę.
Breuii Henri (g. 1877) prancūzų katalikų kunigas, proistorikas. 1929—1947 Collège de France profesorius. Tyrinėjo priešistoriniais laikais žmonių gyventus urvus Prancūzijoje ir Ispanijoje. Išsp. Les peintures rupestres schématique de la péninsule ibérique 1933-1935, Quatre cents siècles d’art pariétal 1952.
Breul Karl (g. 1860) vokiečių kalbos ir literatūros tyrinėtojas, pagrindęs mokslinį vokiečių kalbos ir literatūros tyrinėjimą Anglijoje, nuo 1884 lektorius, nuo 1910 profesorius Cambridge. Išsp. A handy Bibliographical Guide to the Study of the German Language and Literature 1895, New German Dictionary 1906, The Romantic Movement in German Literature 1927.
Brevė (lot. breve — trumpas) vidutiniškai iškilmingas popiežiaus raštas, rašomas ploname baltame ir pailgame pergamente ir įprastinai lotyniškai, pasirašomas kardinolo sekretoriaus status, su raudonu antspaudu, leidžiamas popiežiaus vardu ir žymimas „Papa” arba PP. su skaitmenimis, pvz. Pius PP. XI. Parūpinamas ir ekspedi-juojamas B. raštinėje, žymiausieji skirtu-