6.963 gyv. čia 1285 kryžiuočiai pastatė pilį, kurią 1298 lietuviai sugriovė. Po Tannen-bergo mūšio jį paima laikinai lenkai, 1466 formaliai prijungtas prie Lenkijos (ligi XVIII a. pabaigos; paskiau Prūsijos, 1918 vėl įjungtas Lenkijon). Miesto teises įgijo 1325.
Brodowski Anton (1784 — 1832) lenkų tapytojas, seniausias klasikinio meno atstovas Lenkijoje, Varšuvos univ. tapybos skyriaus pirmas profesorius. Buvo Prano Gerardo mokinys. Kaip klasikinio meno atstovas savo kūriniams temas imdavo iš antikinės senovės. Labiau žinomas kaip portre-tininkas ir iškilmių paveiksluotojas.
Brodovskis 1) Bonifacas statytojas, perstatęs Kėdainių collegium nobillum mokyklą.
2) Bonifacas raižytojas XIX a. pirmoje pusėje. Raižybos mokėsi Vilniaus universiteto meno mokyklos raižybos skyriuje. Buvo laikomas iš geriausiųjų prof. Saun-derso mokinių Vilniaus universitete. Kelerius metus dėstė topografinę paišybą.
Brodovskis Jokūbas (apie 1692 Goldapėje —1744 Trempuose, Darkiemio aps.). 1710 IV 24 stojo į Karaliaučiaus universitetą, bet jo nebaigęs, išėjo mokytoju (precento-riumi) į Trempus (Darkiemio aps.) ir čia mokytojavo ligi mirties. Iš gyvosios kalbos, iš dalies ir iš knygų mokytojaudamas, rinko medžiagą lietuvių kalbos žodynui ir paruošė 1% tūkstančio puslapių žodyną: Lexikon Germanico-Lithvanicum et Lith-vänieo Germanicum, kuriame atskiri žodžiai aiškinami ne vien literatūriniais (iš Biblijos ir kt.) pavyzdžiais, bet ir iš gyvosios kalbos surinktąja tautosaka. O joje yra per 2000 patarlių (nors ir nemaža paimtų iš Biblijos), žodynas nebuvo išspausdintas. Iš žilių mokytojo Wilhelmo Teodoro Šimelpenigio jį gavo L. Rėza, o šiam mirus, atiteko Karaliaučiaus slaptajam archyvui. Visą B. žodyno medžiagą plačiai sunaudojo K. G. Milkė, 1800 leisdamas Ruigio žodyno papildytą leidimą. 1857 leisdamas Litauisches Lesebuch, iš B. žodyno A. Schleicher pakartojo 531 patarlę, 137 mįslių ir 100 kitų kalbos pavyzdžių.
Brodskij Izaak (1883 — 1939) žydų kilimo, rusų tapytojas, mokęsis meno akad. Petrapilyje iš Repino tapybos meno. Geriausi paveikslai yra piešti prieš I pas. karą: žiema, Nubyrėję lapai, Vasaros sodas. Po bolševikų revoliucijos piešė tik vadų portretus. 1934 —1939 Leningrado .meno akad. direktorius. Išsp. Moj tvorčes-kij put’ 1940.
Brodzinski Kazimierz Maciej (1791-1835) lenkų poetas ir kritikas. 'Napoleono žygyje Rusijon dalyvavo kautynėse prie Smalens-ko 1812. ,Nuo 1814 įsikūrė Varšuvoje. 1821 — 1832 Varšuvos licėjaus (nuo 1822 univ.) prof. Po 1830 —1831 sukilimo, kurį jis palaikė patriotine poezija, straipsniais ir prakalbomis (O narodowosci pols-kiej ir kt.), netekęs katedros, išsikėlė Krokuvon, o 1835 Drezdenan. Mickevičiaus Księgi narodu polskiego įtakoje ten parašė mesianistinį Poslanie do braci wygnancöw.
Poezijoje B. ėmė reikštis nuo 1808. B. buvo vienas iš svarbiųjų lenkų romantizmo pirmatakų, savo literatūrines pažiūras išdėstęs 1818 Pamiętnik Warszawski išsp. reikšmingame straipsnyje O klasycznošci i romantycznošci. Kad ir nesikratė klasikų poezijos ir sakėsi prieš fantazijos palaidumą, jis praromantikas, jieškojo poezijai originalių pradų, ypač sekdamas Herderiu, iškėlė liaudies dainas kaip poezijos šaltinį. 1819 išleido Piešni rolniköw, atvaizduodamas jose ir taip pat savo išgarsėjusioje idilinėje poemoje Wieslaw 1829 sodžiaus gyvenimą, šiek tiek pasigaudamas ir liaudies dainų. 1821 išleido savo poezijos rinkinį Pisma, 1826 išleido lenkiškai išverstas čekų, serbų, ukrainiečių dainas. Piešni lu-döw slowianskich. Vertė ir lietuviškas dainas. 1821 savo poezijos rinkinyje išsp. 2 lietuviškas dainas, verstas iš Herderio. 1822 Pamiętnik Warszawski žurnale išsp. O poezyi ludu litew.skiego (sutrumpintą L. Rėzos straipsnio iš Beiträge zur Kunde Preussens 1817—1818 vertimą), čia pateik-
A. Brodowski
I. Brodskij žiema
K. Brodzinski