Puslapis:LE03.djvu/32

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

ras Wynric statė prieš Veliuoną ir B. kryžiuočių pilis Marienborg ir Jurgenburg. Atseit, B. ir Veliuona buvo dar sveikos. 1408 B. kryžiuočiai derėjosi su Vytauto atstovais. Po to dar kelis kartus buvo ją puolę ir sudeginę, išgriovę. 1634 Mykolas Sapiega, Naugardėlio vaivada, pastatydinęs B. bžn.

Bisėnai (besenyo, picenati) vengrų vad. pecenagai (rus. pečenegai), kurie IX a. nustūmė vengrus į jų dabartinę gyvenamąją teritoriją, bet ir patys XI a. polovcų (kumanų) buvo išstumti Semigradijon ir Bulgarijon.

Bisi (Bisio) Steponas Laurynas (1720— apie l790) Vilniaus anatomas. Italų gydytojas, 1763—1768 Jablonovskienės gydytojas Semiatyčiuose, 1768—1772 Kar. Radvilos gydytojas Nesvyžiuje, 1772-1780 jėzuitų akademijos gydytojas Vilniuje, 1781—1787 anatomijos profesorius Vilniaus akademijoje. Pirmas 1770 padarė Vilniuje viešą lavono skrodimą, dalyvaujantiems ir kitiems gydytojams. Tai aprašė Epistola medicoanatomica de marbo ąuatuordecim annorum ad rationales medicinae professores 1770. Kiti raštai: Responsum St. B. ad amicum philosophum de melancholia, mania etplica polonica sciscitantem 1772; Epistola medico-anatomica de methodo adhibita in curatione febris malignae 1773; Tentamen publicum ex universa myologia 1785.

Bisinieks Janis (1864— 1923) latvių visuomenininkas. Rygos politechnikos mokykloje išėjo agronomijos mokslus ir dirbo politechnikos bandymų stotyje. 1893 Mintaujoje ėmė organizuoti žemės ūkio parodas, perėmė laikraščio Zemkopis leidimą (1894), leido ūkiškus raštus ir kalendorių. Nepriklausomojoje Latvijoje aktyviai dalyvavo ekonominiame gyvenime, nuo 1922 buvo Latvijos banko tarybos narys, 1911 įsteigė etnografinę draugiją, steigė ir finansavo Latvijos senovės tyrimo draugiją ir Latvijos meno ugdymo draugiją, kuri ruošė pirmąsias latvių dailės parodas. B. 1912 įsteigė Latvių operą, iš kurios išaugo vėlesnioji tautinė opera.

Biskaja, isp. Viscaya, Atlanto vandenyno įlanka tarp šiaurės Ispanijos ir vakarų Prancūzijos. Dėl smarkių vėjų, dažnų didelių bangų ir rūkų jūreiviams pavojinga. Pakraščiuose ypač išplitusi sardelių žvejyba. Didžiausias gylis ligi 5000 m. Ispanijos krantai yra kalnuoti ir turi daug įlankų, Prancūzijos žemi ir lygūs.

Biskra Alžiro oazė ir žiemos kurortas Tugurto teritorijoje, šiaurinės Saharos pakraštyje, su 6 arabų gyvenamomis vietovėmis ir europiniu naujovišku centru. Apie 20.000 gyventojų. B. turi prancūzų St. Germaino karo tvirtovę su įgula, geležinkeliu sujungtas su Constantine miestu pajūryje. Senovės romėnų Vescera, XI a. klestėjo kaip prekybos ir šiaurės Afrikos kultūros centras. 1844 užėmė prancūzai ir padarė žiemos kurortu („Saharos Paryžius” ), žiemą oras sausas ir vėsus. Datulių palmių plantacija apie 1500 ha.

Biskvitai (it. biscotto, pr. biscnit, angį. cakes) 1) Sausainiai, gaminami iš miltų, įmaišant pieno su sviestu ir kiaušinių, be druskos ir mielių.

2) Dukart apdeginami skulptūriniai porcelano dirbiniai, neemaliuoti ir neglazūruoti. B. dirbiniai pradėta daryti Prancūzijoje 1751.

Bisleti Kajetonas (1856— 1937) kardinolas (nuo 1911), nuo 1915 XII 1 naujai įst. seminarijų ir universitetų kongregacijos prefektas, dėl to per jo rankas ėjo ir Lietuvos universiteto teologijos filosofijos fakulteto kanoniško pripažinimo (erectio canonica) byla, suteikiant tam fakultetui atitinkamų teisių (1928 VI 15). Popiežiui Pijui XI pertvarkius katalikų universitetus ir jų programas, B. buvo Gregorianumo universiteto ir Popiežiškojo Archeologijos Instituto kancleris.

Bismarck Otto Eduard Leopold (1815 IV 1 — 1898 VII 30) priklausė senajai Brandenburgo bajorų giminei, o savo pažiūromis ir ideologija — Hohenzollernams ištikimų Prūsijos dvarininkų, vadinamųjų „junkerių”, sluogsniui. Berlyne pabaigęs gimnaziją, B. stojo į Gõttingeno universitetą (1832-1835) ir 1835 išlaikė egzaminus Berlyno universitetan. 1847 tapo provincijos seimelio nariu, po to ir Prūsijos seimo (Vereinigter Landtag) atstovu. Gynė absoliučią karaliaus valdžią, vienintelį visų teisių ir vadinamųjų tautos laisvių šaltinį. 1848 revoliucijai laimėjus, tebegynė senąją tvarką. Naujame 1849 landtage reikalavo, kad būtų atgaivinta visa karaliaus valdžia. Prūsijos vyriausybė paskyrė B. savo įgaliotiniu atgaivintoje vokiečių sąjungos taryboje (Bundestag 1851) Frankfurte, čia dirbdamas B. virto Austrijos priešu ir Prūsijos karaliaus vadovaujamosios Vokietijos idėjos rėmėju, nors anksčiau su ja buvo kovojęs. Norint tą idėją įkūnyti, reikėjo kariauti su Austrija, o tas karas reikėjo iš anksto diplomatiškai paruošti. B . patarinėjo pasinaudoti tuo, kad Krymo karo metu Austrija sugadinusi savo santykius su Rusija. Antra vertus, stengėsi patraukti Prūsijos pusėn Napoleoną III. Bet regentui Vilhelmui B. planai atrodė perdrąsūs. Vyriau-

Bismarck

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5216-0=5216 wiki spaudos ženklai).