su V. Kudirka, J. Kriaučiūnu, P. Matulaičiu dalyvavo varpininkų suvažiavime Skardupiuose. 1892—1897 išėjo Petrapilio universiteto teisių fakultetą. Priklausydamas slaptai liet. studentų draugijai, kurį laiką buvo jos pirmininku ir surašė jos įstatus. Studentaudamas nuo 1893 bendradarbiavo Varpe ir ūkininke, rašydamas A. B. P. slapyvardžiu daugiausia eilėraščius ir korespondencijas. Atostogomis dalyvavo Sietyno veikloje. 1898-1903 tarnavo Taline apygardos teismo kandidatu, sekretoriumi, tardytojo e. p. Taline gyvendamas, J. Jablonskiui šiek tiek padėjo redaguoti A. Juškos žodyną. 1902 dalyvavo steigiamajame Lietuvių demokratų partijos susirinkime Dabikinės VI. Zubovo dvare. 1903—1907 prisiekusiuoju advokatu dirbo Taline ir dalyvavo 1905 revoliuciniame sąjūdyje, o 1905 pabaigoje Didžiajame Vilniaus seime. Iš Vilniaus seimo sugrįžęs, Taline buvo suimtas. 1907—1912 kaip atstovas nuo Suvalkų gubernijos buvo II ir III valstybės dūmos narys. Dūmoje priklausė valstiečių frakcijai ir vadovavo tos frakcijos žmonių (trudovikų) grupei. III dūmoje buvo tos frakcijos pirmininkas ir lyderis. Kartu su kitais Lietuvos atstovais daug kartų gynė įvairius Lietuvos reikalus, reikalavo savivaldybės institucijų Lietuvoje, lietuvių kalbos mokyklose, Dotnuvoje žemės ūkio mokyklos. Drauge su P. Leonu buvo paruošęs Lietuvos autonomijos projektą, reikalaudami Suvalkų guberniją išskirti iš projektuotosios Lenkijos autonomijos ir ją sujungti su Lietuva. Visada buvo lietuvių atstovų kuopos pirmininku. Dūmoje per visą savo veikimo laiką B. tekdavo kalbėti keletą šimtų kartų ne vien Lietuvos, bet ir Rusijos klausimais. Kaip dūmos atstovas 1908 dalyvavo tarpparlamentinėje konferencijoje Vilniuje. Išėjęs iš dūmos, 1912—1915 gyveno Vilniuje prisiekusiu advokatu. Tuo laiku buvo Lietuvos demokratų partijos komiteto narys, bendradarbiavo Lietuvos žiniose ir Lietuvos Ūkininke.
Karui prasidėjus, buvo pabėgėlių šelpimo draugijos iniciatorius ir pirmininkas. Vokiečiams atsitraukus, karo sunaikintame Suvalkų gubernijos pasienyje steigė gydymo ir maitinimo punktus. Iš Amerikos gavęs Lietuvos šelpimo fondo kvietimą, 1915 rudenį su žmona ir rašytoja žemaite išvyko Amerikon aukų rinkti nukentėjusiems nuo karo šelpti. Vykdamas per Petrapilį, čia užtruko ligi 1916 II, ir padėjo organizuoti laikraštį Naująją Lietuvą, kur ir pats bendradarbiavo. 1916 III — 1917 IV aplankė apie šimtą JAV ir Kanados miestų, sakydamas prakalbas apie karo kankinamą Lietuvą, kartais prabildamas ir politinėmis temomis, nevengdamas ir agitacijos prieš Lietuvos Centrinį Komitetą ir jo pirmininkus. Lietuvos šelpimo fondui surinko aukų apie 50.000 dolerių.
Rusijoje revoliucijai prasidėjus, 1917 V per Sibirą grįžo Petrapilin ir tuojau buvo kooptuotas darbininkų ir kareivių atstovų tarybos centro komitetan. Paskiau dirbo įvairiose rusiškose komisijose ir buvo politiniuose pasitarimuose. 19.17 buvo išrinktas Vitebsko gubernijos atstovu į Rusijos steigiamąjį susirinkimą. 1917 I bolševikams steigiamąjį susirinkimą išvaikius, nuvyko į Taliną, o šį miestą vokiečiams užėmus, 1917 V atvyko Vilniun, 1917 VI persikėlė Marijampolėn, kur vertėsi advokato praktika. Vokiečiams iš Lietuvos dar neišėjus, Marijampolėje įsteigė realinę gimnaziją ir joje mokytojavo. Skaitė viešas paskaitas, Pado-vinio valsčiuje įsteigė valstiečių kredito banką. 1921 buvo gynėju peoviakų byloje Kaune. 1921 dalyvavo Paryžiuje buvusio Rusijos steigiamojo seimo atstovų pasitarime, kuriame kartu su kitais balsavo už Rusijos atstatymą carinėse jos sienose, nors Lietuvai ir kitoms buvusioms Rusijos pakraščių valstybėms apsisprendimo teisę pripažįstant.
1929 V 31 kartu su žmona B. visam karo stovio laikui buvo ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą, bet po trijų mėnesių išleistas su sąlyga užsienyje gyventi. Ligi 1930 gyveno Čekoslovakijoje. 1930 dalyvavo Čekoslovakijos penologų kongrese. 193.1 dalyvavo II internacionalo kongrese Vienoje. 11 metų būdamas Lietuvos advokatų tarybos nariu, parašė Lietuvos advokatūros įstatymo projektą. 1921 karšinęs Žemaitę, išleido jos raštus. 1926 išleido Lietuvos socialistų partijos programos projektą. 1909 rinktinėje A. Kasteliansko knygoje Formy nacio,nalnago dviženija parašė straipsnį Litovcy (atmuštas ir skyrium). Bolševikai, pirmą kartą Lietuvą okupavę, B. nelietė ir net traukė bendradarbiauti. O Lietuvon įsiveržusių vokiečių buvo suimtas kartu su žmona ir, savo nedraugų įskųstas, žiauriai nužudytas.
2) Jonas Jurgis (1855 IV 18 Marijampolės aps. Igliškėlių vi. Klevinės k. — 1942 II 6 Žiežmarių vi. Bulotų k.) veterinarijos gydytojas, visuomenininkas, generolas. 1864 — 1869 mokėsi privačiai namie, Iglaukoje, Menštrakyje. 1869 stojo į Marijampolės apskrities pradžios mokyklą, 1870 į Marijampolės gimnaziją,
A. Bulota