kuria baigė 1878. 1878—1882 studijavo Petrapilio Medicinos Chirurginės akademijos veterinarijos skyriuje. Studentaudamas aktyviai dalyvavo liet. studentų ratelyje (su Petru Vileišiu, J. Rimantu, Sidabru, J. Spu-duliu). 1883 apsigyveno Prienuose laisvai praktikuojančiu vet. gydytoju, 1884 Vilkaviškyje. Nuo 1885 Suvalkų gubernijos valdybos gydytojas Vilkaviškio ir Naumiesčio apskritims. 1886 Vilkaviškio pasienio brigados veterinarijos gydytojas su būstine Lomžoje. Nuo 1885 besinaudodamas diplomatiniu užsienio pasu, lietuvių spaudos reikalais dažnai lankydavosi M. Lietuvoje. Lomžoje vietos lietuvius subūrė slapton organizacijon. Nuo 1890 vėl Vilkaviškyje. 1891 dalyvavo Petrapilio komisijoje priemonių surasti, kaip kovoti su arklių įplaučiu. 1890—1893 gyvendamas Vilkaviškyje, buvo Varpo—ūkininko leidimo komiteto nariuose, dalyvavo varpininkų suvažiavime Skardupiuose, administravo Varpo—ūkininko leidimą. Pats nerašydamas, varė lietuvišką akciją gyvu žodžiu ir platindamas lietuviškus raštus, iš Tilžės laisvai gabendamas, pasinaudodamas savo diplomatiniu pasu. Padėdavo ir kitiems knygnešiams, pernešdamas jų ryšulius per sieną ir atiduodamas spaudinius į paštą, šį jo veikimą vėliau žandarmerija išaiškino, bet jam pavyko nuo bausmės išsisukti. 1893 iškeltas į Kišinevą Besarabijos muitinės apygardos veterinarijos gydytoju. 1896 skiriamas Talino (Revelio) ir Arens-burgo brigadų arklių sanitarinių reikalų žiūrėti. Taline išgyveno ligi 1918. Ten suorganizavo vietos darbininkus lietuvius. 1900 bakteriologijos specializavosi prie Dorpato (Tartu) veterinarijos instituto.
1913 X pasitraukė pensininku, nuo 1914 III dirbo veterinarijos gydytoju prie pradėtos statyti Talino tvirtovės, nuo 1915 III 18 tos tvirtovės vyr. veterinarijos gydytojas, 1917 IV 36 artilerijos brigados vyr. veterinarijos gydytojas Daugpilio fronte. 1917 pabaigoje grįžęs Talinan, pirmininkavo Talino lietuvių draugijai. Vokiečiams okupavus Estiją, vykdė lietuvių evakuaciją Lietuvon.
1918 XI atvyko Vilniun. Nuo XII 1 skiriamas žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos veterinarijos specialistu. 1919 ligi lenkams Vilnių užimant, žemės ūkio komisariato veterinarijos skyriaus vedėjas. Išsikėlęs Kaunan, 1919 VII 1 stojo Lietuvos kariuomenėn, ligi 1921 III 14 karo veterinarijos skyriaus viršininkas, vėliau ypatingųjų reikalų karininkas. Nuo 1924 III 8 Lietuvos universiteto medicinos fakulteto veterinarijos skyriaus vyr. asistentas, 1927 V 18 einąs docento pareigas. 1927 VI 15 vėl krašto apsaugos ministerijos karininkas ypatingiesiems reikalams. 1930 VI 21 pakeltas generolu, 1930 VII 1 išėjo į atsargą. Specialiojoje veterinarijos spaudoje rusų kalba išspausdino eilę straipsnių žurnale Archiv Veterinarnych Nauk 1906, 1910, Veterinarnyj Vrač 1911—1913. Lietuviškai — Arklių įplautis arba įnosės 1921, taip pat Medicinoje 1923, Židinyje 1935 (Atsiminimai). Buvo vienas iš Verslas žurnalo sumanytojų, Tėvų žemės bendradarbis ir atsakingasis redaktorius.
Nuo 1922 buvo Kauno šaulių būrio pirmininkas ir garbės narys, vienas iš LFL'S sporto sąjungos organizatorių, Gyvulių globos draugijos pirmininkas ir garbės pirmininkas, vienas iš Lietuvos Atgimimo draugijos steigėjų, pirmininkas ir garbės pirmininkas, vienas iš Tautininkų organizacijos organizatorių ir ilgai jos centro valdybos narys, Pažangos bendrovės revizijos komisijos narys, vienas iš verslininkų sąjungos steigėjų ir garbės narys, Amatbanko tarybos narys, vienas iš Jono Jablonskio fondo steigėju ir valdybos pirmininkas, Medicinos draugijos garbės narys, Veterinarijos gydytojų sąjungos garbės narys, Kauno nuėsto tarybos narys. D. L. K. Gedimino ordino tarybos narys.
3) Juozas (1870 Marijampolės aps. Igliškėlių vi. Putriškių k. — 1927 Birštone) Andriaus (1) brolis. Spaudos draudimo laiku Sietyno, Artojo narys. Putriškiuose buvo Artojo draugijos skyrius, kuriam priklausė ir Juozas, Vincas bei Vladas Ambra-
J. Bulota
J. Bulota, V. Kudirka, S. Vaičekauskas