Buržu azija (pr. bourgeoisie) visuomeninis sluogsnis, miestams išsiplėtus, atsiradęs viduramžiais šalia dvasininkų, bajorų, valstiečių. Prancūzijoje nuo XVI a. B. buvo vadinti pasiturį miestiečiai, juos nuo liaudies (peuple) norint atskirti. B. kovojo prieš teisines bajorijos ir dvasininkijos privilegijas, skelbdama luomų lygybės šūkius. Vėliau socialistai B. ėmė vadinti visus valdančiuosius sluogsnius.
Bu sch 1) Fritz (1890— 1951) vokiečių muzikas, moderniosios muzikos atstovas. 1922—1933 Stuttgarto ir Dresdeno, Buenos Aires operų dirigentas. 1933 emigravo iš Vokietijos. Išsp. Aus dem Leben eines Mu- silcB.rs 1949
2) Wilhelm (1832-1908) vokiečių tapytojas, grafikas ir poetas. Taikliu piešiniu bei žodžiais m okėjo pajuokti siaurą miesčioniškumą, netikrą dorovingumą bei dirbtinį šventumą. Atsispindi Kulturkampfo meto įtaka. Svarbesni paveikslai: šv. Antanas iš Padovos, Tėvas šilučius, šv. Elena. Išsp. Kritik des Herzens 1874, Zu guter Letzt 1904.
Buschan Georg (1863—1942) vokiečių etnologas. Nuo 1928 Stettino etnologiškojo muzėjaus direktorius. Išsp. Illustrierte Völkerkunde 1910—1926, Die Sitten der Völker 1914—1920, Im Anfang war der Weib 1927, über Medizinzauber und Heilkunst im Leben der Völker’ 1943.
Büschin,g Anton Friedrich (1724—1793) vokiečių geografas ir istorikas. 1759—1761 protestantų kunigas Göttingene, 1761-1766 Petrapilyje, 1766—1793 Berlyne. 1767-1793 redagavo Magazin für Historie und Geographie der neuen Zeiten. 1772 H. E. Thun- manno darbui Untersuchungen über die alte Geschichte einiger nordischen Völker davė prakalbą su žiniomis ir apie lietuvių kalbą ir kilmę. Išsp. Erdbeschreibung oder Univers'al-Geographie 1754— 1787, Neueste Geschichte der evangelisch beiden Confes- sionen in Polen und Litauen 1784—1787, Eigene Lebensgeschichte (autobiografija) 1789.
Busenbaium Herman (1600— 1668) vokiečių jėzuitas, kurio parašytas moralinės teologijos vadovėlis Medulla theologiae moralis 1645 ligi 1776 buvo pakartotas per 200 kartų.
Busilas ž. Gandras.
Bu silas Antanas (g. 1889 V 2 Rokiškio aps. Obelių vi. Augštakojų k.) pedagogas, rašytojas. 1912—1916 studijavo Petrapilio Frebelio draugijos augštesniuosiuose kursuose, Petrapilio agronomijos kursuose,.1920 Kauno konservatorijoje. Mokytojavo 1906 — 1912 Kriaunų pradžios mokykloje, 1913— 1916 Petrapilio pradžios mokykloje, paskiau Kauno I vidurinėje, Vilniaus I vidurinėje mokykloje (1919—1920 jos vedėjas), ¿921—1929 Fredos sodininkystės mokykloje ir Kėdainių m okytojų seminarijoje. 1919 — 1920 švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos sekretorius. Redagavo 1912 Draugijos priedą Mokytojas, 19.19 švietimo Darbą, 1920 Trimitą, 1920— 1922, 1934 Mokyklą ir Gyvenimą. Bendradarbiavo žarijoje, Draugijoje, Vienybėje, Lietuvos žiniose, Darbo Lietuvoje. Atskirai išspausdino Trumpi patarimai, kaip sveikatą užlaikyti 1909 (vertimas), Blaivybės apaštalas kun. Metju 1910 (vertimas), Artąbąno dovanos 1913 (vertimas), Aritmetika 1921—■ 1922, Matematikos uždavinynas 1927, Jaunas matininkas 1920—1921, Sparneliai 1929, žemės ūkio klasėms vadovėlis 1930—1932, Pirmieji žingsniai 1927 (elementorius), Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auk- sasparnis 1933 (21938), išvertė H. Suderinamu) Nedalią 1938.
Bu siris, Buziris 1) graikų mituose minimas Egipto valdovas, savo svečius aukojęs Dzeusui. Jį užmušęs Heraklis.
2) Senovės žemutinio Egipto Vienos apygardos svarbiamiestis, O zino būstinė. Liekanos dar neatkastos. Bu sley Kari (1850—1928) vokiečių laivų konstruktorius ir laivų statybos istorikas. Išsp. Die Schiffsmaschine ^1901, Entwicklung des Segelschiffs 19,20.
Busolė aparatas kampams matuoti, vartojamas geodezijoje ir artilerijoje. Dažnai sujungiama su teodolitu.
Bu solt Georg (1850 Kepuriuose ties Įsru- ties miestu — 1920) vokiečių istorikas, 1879 — 1897 Kielio universiteto profesorius. Išsp. Griechische Geschichte 1884— 1904, Die griechische Staats- und Rechtsaltertümer 1920— 1926.
Busoni Ferrucio Deuoto Michelangelo Benvenuto (1866-1924) italų muzikas, pianistas virtuozas ir kompozitorius. Daug metų gyveno Berlyne, kur buvo Meno akademijos kompozicijos klasės vedėjas. Be daugelio muzikinių veikalų (Berceuse élé- giaque 1910, Nocturne Symphonique, D - dur smuiko koncertas), dar parašė operas Turandot, Arlechino, Dr. Faust, Die Brautwahl. Išleido 1920 pilną Bacho veikalų leidinį. Išsp. Entwurf einer neuen Ästhetik der Tonkunst 1907 (M916), Von der Einheit der Musik 1923. Jo Briefe išsp. 1935.
Busse Herman Eris (.1891—1947) vokiečių rašytojas, Freiburgo universiteto profesorius. Išsp. apysaką Der grosse Los 1942.
Bussov Konrad (m. 1617) vokiečių keliautojas. 1601—1612 tarnavo Borisui Go- dunovui, lankėsi Lietuvoje. Parašė atsiminimus ir įspūdžius Chronicon Moscovit’i- cum 1584^—1612, išsp. rusišku vertimu 1831, originalas rinkinyje Rerunl Rossicarum scriptores exteri 1851.