tiesiog išskirti iš visos bendruomenės ir, savaime aišku, kitiems jausdavo tam tikro kartumo. Jei kuris sugebėdavo hipnotizuoti, gal todėl ir išpykčio pasinaudodavo.
Yra sakoma, kad buvę B., mokėjusių sušaukti gyvates, išvesti iš namų peles, namuose svirplius išnaikinti. Jie žinodavę tam tikrus žodžius, kurių tie gyvūnai klausydavę. Visa jų galia glūdinti tų paslaptingų žodžių žinojime, šiaipjau tie asmenys ir ligų užkalbėtojai galį niekuo ypatingu nepasižymėti: kas tas magiškas formulas žinos, tas ir galės burti. Bet burtų „maldei- lės” ne taip jau lengva sužinoti. Mat, plačiai yra įsigalėjęs tikėjimas, kad B., neišlaikęs paslapties ir pasakęs kam kitam paslaptinguosius žodžius, nustosiąs galėjęs pats juos vartoti, nes jie nebeveiksią. Užtat tik prieš savo mirtį B. perduoda tas paslaptis vyriausiajam ar jauniausiajam savo vaikui. Kartais tikima, kad išduoti paslaptį už save jaunesniam nepavojinga. Jauni tautosakos rinkėjai tuo ir pasinaudodavo.
Visdėlto dabar dažnai yra sakoma, kad visokie B. turį ryšių su velniais, veikią jų padedami. Aišku, tai jau tikras raganius, veikiąs, velnio padedamas, šitokios pažiūros yra vėlyvesnės kilmės, atsiradusios, įsigalėjus tikėjimui velniais ir raganomis (raganiais).
Dar esą dvasiaregių. Tai žmonės, galį matyti dvasias. Dvasiaregių, esą, galima būti arba iš prigimimo (Jei vaikas gimsta per Visus šventus arba Vėlines, gimsta ketvirtadienį ir ketvirtadienį pakrikštytas, •— tai, kai suaugęs nueina į šermenis, matąs dvasias), arba tyčiomis tokiu pasidarąs dėl įdomumo: pasižiūri pro šuns ausis, kai jis dvasias mato ir loja; per šermenis, saulei nusileidus, atsigula ant slenksčio ir žiūri į numirėlį tol, kol pamato dvasias prie lavono, arba pasižiūri į grabą per skylę, atsiradusią lentoje šakai iškritus. Jei taip žmogui elgiantis kartą pasiseką dvasių pamatyti, tada jau jis ir nenorėdamas jas matysiąs visada, jei tik kur dvasios maišytųsi. Apskritai, tikima, kad žmogui geriau, jei jis dvasių nematąs. Be to, žmonėms, tyčiomis pasidarantiems dvasiaregiais, dvasios keršijančios. Todėl jis turįs joms duoti kelią, jas nešioti ir kt. Vadinami dvasiaregiai paprastai yra psichiškai nevisai sveiki žmonės. Kaikurie prisipažįsta, kad dvasias pradėję regėti dėl girtavimo.
Būva B. arba raganių, susimanančių padaryti patį didžiausią stebuklą — nugalėti mirtį.
Šitokių pasakojimų ir lietuviuose dažnokai užtinkama. Jie turi gilių etnologinių šaknų. Esą, mirtį galima nugalėti tik prisikėlimu. Sibiro šamanai pasakoja, kad dar prieš šamanu pasidarant, dvasios tokiam nukertančios galvą, sukapojančios jo kūną į smulkius gabalėlius ’ir išsidalinančios ar suvalgančios. Paskum visos tos kūno dalys vėl sutampančios, ir atsirandąs sveikas žmogus. Tada jau jis galįs burtauti ir įsakinėti visoms dvasioms, jo kūno gavusioms.
B. negalės pakerėti, jei, jį sutikdamas, laikysi kišenėje špygą, arba jei būsi apsivilkęs išvirkščiais marškiniais. B., arba raganių, esą, galim a pažinti, pasižiūrėjus į jo akis: žmogus jo akių vyzdyje atsispindįs ne stačias, bet skersas.
J. Kibort Burtininkas — Wisla XI 1897; K. Būga Medžiaga lietuvių, latvių ir prūsų mitologijai II 1909; J. T u m a s Kalbamieji žmonės — švietimo Darbas 1921 NN. 3—4, 5—6; V. J. Mansikka Litauische Zaubersprüche 1929; P . Šinkū n as Lietuviškieji žavėtojai — Mokykla ir Gyvenimas 1930.
Burtininkas ,1925—1926 J. Žilinsko Chicagoje leistas mėnesinis juokų laikraštis.
Burtmedis ž. Tysas.
Burtnie'kų ežeras šiaurės Latvijoje, Val- mieros apskrityje, 40 km2 ploto, 13,5 km ilgio, ligi 5,5 km pločio. Senasis suomiškas B. E. vardas Astijarto.
Burton Richard Francis (1821 — 1890) anglų keliautojas, geografas. 1854 ir 1855 tyrinėjo rytų Afriką. Išsp. First Footsteps in Eastern Africa 1856, Zanzibar 1872, Personal Narrative of Pilgrimage 1893.
Burton upon Trent vidurinės Anglijos miestas, 50.000 gyventojų (1953). Alaus gamybos centras.
Burundukas (Eutamias asiaticus) voverių šeimos graužikas. Gana trumpo, išilginiais šviesiais dryžais išmarginto plauko. Gyvena rytų Europos ir Azijos miškuose, kur dažniausiai po šaknimis pasidaro sau urvą. Visą žiemą B. tūno savo urve, misdamas prisirinktu maistu. B. kailiukai ypač Kinijoje vartojami.
Burzynski Stanislaw (1701 IV 27 -— po 1773) 1742 Lietuvos Brastos kastelionas, 1754 Smalensko kastelionas. 1763 stojo į jėzuitus, .1773 profesų namų -Vilniuje bažnyčios rektorius. Ryšium su kova tarp jėzuitų ir piorų Vilniuje dėl m okyklinio jėį- zuitų monopolio dar 1738 paskelbė raštą Academia et Universitas Vilnensis.
Buržinskis Jonas (apie 1877 Skuodo vi.— 1907 X 7/20 Vilniuje) slapyvardžiu Vytis žinomas socialdemokratų veikėjas Rygoje ir Liepojoje, kur dirbo fabrikų darbininku. Dalyvavo 1905 Vilniaus seime. 1907 IV agitatoriumi pasiųstas į Telšių apskritį. Paskiau apsiėmė likviduoti Joniškio provokatorių, felčerį Jurgį Bartkų, ir 1907 VIII 13 kartu su Liaugminu veikdamas, Bartkų nužudė, bet suimtas, visą kaltę sau prisiėmė. Vilniaus karo teismo sprendimu buvo 1907 X 7/20 Vilniuje pakartas, o Liaugmi- nas gavo 20 metų katorgos.