gų karjeristų, kurių buvo gausiu ano laiko Vilniaus vyskupijos viršūnėse.
B. lenkiškai surašė savo atsiminimus, kuriuos rusiškai išvertė E. Gilius ir kurių ištraukos buvo spausdintos rusų žurnaluose čtenija 1870, Russkij Archiv 1875, Russka-ja Starina 1877 ir 1878. Jų ištrauka apie Napoleono žygiavimą per Lietuvą 1812 lietuviškame vertime buvo išspausdinta Mūsų žinyne 1921 N 1.
P. A. (P. Augustaitis) Vygrių ir Seinų diecezijos
istorija — Vadovas 1910; R. Lubienski K. I.
Lubienski Biskup Sejnenski 1898; A. Boudou Le
Saint Siėge et la Russie II 1925; J. Totoraitis Sūduvos Suvalkijos istorija 1938.
5) Bronius (1897 Vilkaviškio aps. Alvite — 1919 III 18 Gelvonuose) savanoris. 1918 XI stojo į Gelvonų srities komiteto apsaugos būrį. Jam vadovaudamas, trukdė lenkų komiteto veikimą, legionierių verbavimą, ginklų jiems rinkimą. Veikė ir bolševikams Gelvonus paėmus. Vokiečių rinktinei bolševikus iš Gelvonų išvijus, Liuko-nių dvaro lenkai prieš B. užsiundė vokiečius, ir tie jį nužudė, kojomis galvą sutriuškinę.
6) Juozapas (m. 1851 XII 2 Šiluvoje) kunigas. Baigė Varnių seminariją. Buvo Kurtuvėnų klebonas ir kanauninkas. Aktyviai dalyvavo 1831 sukilime Lietuvoje, tačiau kitų neįskųstas, nenukentėjo, ir buvo ligi mirties Šiluvos altarista.
7) Juozapas (g. Telšių vi. Notėnų k. — 1878 X 17 Bikove, Rėzytės dekanate, Latvijoje) kunigas. Mokėsi žem. Kalvarijos domininkonų mokykloje ir 1837—1841 Kraslavos kunigų seminarijoje. 1841 įšventintas kunigu, skiriamas Marjenhauzo Vikaru, 1850—1870 Latvijoje Bolovo klebonas, 1870—1875 Prezine, paskiau ligi mirties Bikove. Iš lenkų ir lietuvių kalbų latviškai vertė tikybines giesmes, kurių dalį apie 1860 išspausdino.
8) Kęstutis Marija (krikšto vardas Juozapas; g. 1919 III 24 Kretingos aps. Darbėnų vi. Akmenalių k.) kunigas pranciškonas. 1938 stojo į pranciškonus. 1940 baigė Kretingos gimnaziją, studijavo Vokietijos pranciškonų seminarijose. 1946 įšv. kunigu. 1947 baigė pranciškonų teologijos fakultetą Warendorfe, Westfalijoje. Metus buvo kapelionu Seedorfo lietuvių stovykloje. 1948 atvyko į JAV. Būdamas pranciškonų provincijos ekonomu ir sekretoriumi, 1952—1953 Kennebunk Port, Me. vienuolyne pastatė architekto J. Muloko projekto šv. Antano šventovę ir lietuviško stiliaus Liurdą. Bendradarbiauja Darbininke, šv. Pranciškaus Varpelyje.
9) Liudvikas g. 1881 X 28 Vilkaviškio aps. Alvite), Broniaus (5) brolis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. 1902 baigė Veiverių mokytojų seminariją ir ligi 1914 buvo pradžios mokyklos mokytoju. Už da-
lyvavimą mokytojų sąjungoje ir reikalavimą sutaut'inti mokyklas, 1904 buvo nubaustas 3 mėnesius kalėti, jam ir mokytojo teises atimant. Jos tik vėliau jam buvo vėl grąžintos. I pas. karui prasidėjus, mobilizuotas. Pabaigė Vilniaus karo mokyklą, evakuotą į Poltavą, Ukrainoje. Rusų kariuomenėje tarnavo ligi 1917 pabaigos. 1918 VI grįžęs į Lietuvą, buvo Gelvonų srities komiteto pirmininku, kartu su broliu Broniu organizavo srities miliciją ir apsaugos būrį. 1918 XI 14 stojo Lietuvos kariuomenėn. Buvo III karo apygardos intendantu, nuo 1926 karo ūkio inspektoriumi. 1944 paliko Lietuvoje ir buvo kalintas Šiauliuose.
Spaudoje bendradarbiavo Vilniaus žiniose, Lietuvos ūkininke, Viltyje, Lietuvoje, Karyje, Karde. iNuo 1900 bendradarbiavo lenkų ir rusų pažangesniuose laikraščiuose ir žurnaluose (Oniwo, Zaranie, Vestnik Znanija).
10) Napoleonas Pranciškus (1866-1944 VI). Baigęs Kauno kun. seminariją, 1889 įšventintas kunigu, buvo vikaru ir klebonu Panevėžyje, Joniškyje, Laukuvoje. Silezijoje atlikęs noviciatą, 1932 stojo į pranciškonų vienuoliją Kretingoje, imdamas Antano vardą. Nuo 1923 buvo Troškūnų vienuolyno viršininku. Uolus blaivybės idėjos skelbėjas. 1909 XII 28—1910 I 6 Joniškio klebonas. Dalyvavo pirmajame Rusijos veikėjų kovos su girtavimu suvažiavime Peterburge ir tais pačiais metais atskiru iš Draugijos N 39 atmuštu leidiniu jį aprašė.
11) Pilypas Apolonijus (1887 V 1 Tveruose, Telšių aps. — 1934 I 1 Kaune) chemikas, VDU profesorius. 1863 sukilimo vieno vado Žemaitijoje Jono B. sūnus. 1901 —1907 išėjo Šiaulių gimnaziją. 1907 stojo į Petrapilio elektrotechnikos institutą, paskiau perėjo į universitetą, kur studijavo chemiją. Universitetą baigė 1915. 1916 —
1918 dirbo fronte V armijos štabo nuodingųjų dujų organizacijose. 1918 grįžo į Petrapilio universiteto chemijos laboratoriją.
1919 IV 28 buvo paliktas prie Petrapilio universiteto profesūros ruoštis. 1920 Petrapilio Medicinos instituto asistentas. 1920 pakviestas Permės universiteto chemijos dėstytoju, 1920 VIII grįžo į Lietuvą.
1921 I Lietuvos Augštųjų Kursų chemijos lektorius, 1922 II 16 paskirtas matematikos gamtos fakulteto branduol'in, III 23 docentas, 1922 VII e. o. profesorius. Organizavo ir vedė neorganinės ir analizinės chemijos laboratoriją. 1926 XI 18 — 1930 VIII 31 gamtos matematikos fakulteto sekretorius. 1929 Kosme išspausdino lietuviškus cheminius terminus. Nuo 1922 buvo Deutsche Bunsen Gesellschaft, Deutsche Chemische Gesellschaft nariu, nuo 1930