Nuo 1412 Vytauto dvaro maršalka. .Horodlės unijos akte jo prikabintame antspaude jis vadinamas „de Zirmuni”, taigi Žirmūnų valdovu. Nuo 1422 nešioja ir Smalensko vietininko titulą.
3) Jurgis (m. po 1440) Jono (2) sūnus. 1414 kovoje ties Hollandu jis buvo patekęs ordino nelaisvėn. Vytautui prašant, buvo paleistas ir ištisus metus tarpininkavo tarp Vytauto ir ordino belaisvių pasikeitimo reikalu. Paskiau jis vyko į ordiną su kitomis diplomatinėmis misijomis. Dlugošas laiko jį vienu iš šviesiausiųjų XV a. pradžios Lietuvos bajorų, daug keliavusį ir ėjusį mokslus kažkur vakarų Europoje, nors jokiose vakarų Europos universitetų matrikulose jo pavardė neminima, jei bent 1409 Leipzigo universitete studijavęs Georgius de Litwania gal ir bus buvęs tas pats Jurgis B. 1428—1429 jis buvo Vytauto rūmų maršalka, 1435 jis minimas Smalens-ko vietininku, nors, greičiausiai, jis čia bus buvęs vietininku nuo tėvo Jono B. mirties 1426. Švitrigailos ir Žygimanto kovų metu jis palaikė Švitrigailą. .1435 jis išardė sąmokslą Švitrigailai Smalenską išplėšti. Dėl to sąmokslo, suruošto Vilniaus vysk. Motiejaus, susitarus su pravoslavu metropolitu Herasimu, pastarasis buvo lauže sudegintas. Po šventosios upės (Pabaisko) kautynių B. apleido Švitrigailą, ir toliau jo vardas dokumentuose nebeminimas.
B. tėviškė Žirmūnai perėjo jo giminėms Mantautams, Daugėloms ir pagaliau Radviloms. Žirmūnų apylinkėse išliko iš B. vardo kilusių sodybų: Butrimai, Butrimai-čiai. Iš jų pavardės yra atsiradęs vietovardis.
Butrimas (Butrimavičius) Matas (1745— 1814 XII 20) finansų žinovas Lietuvoje. Mokėsi Pinske pas jėzuitus. 1775 III—1782 generalinis Lietuvos kariuomenės iždininkas. 1781 Pinsko apskrities atstovas Lietuvos tribunole. Hetmono Mykolo Oginskio raginamas, ėmė sausinti Pinos balas ir daug prisidėjo, pilant kelią iš Pinsko į Slanimą ir Valuinę ir kasant Oginskio perkasą. Nuo 1788 ketverių metų seimo atstovas, pasižymėjęs savo veiklumu finansų dalykuose. 1789 paskirtas atstovu į komisiją Ukrainos reikalų tirti. Buvo nariu tarybos, prižiūrėjusios ir tikrinusios Lietuvos iždo komisiją. 1791 projektavo dideles finansines reformas Lietuvoje. Išsp. Sposob uformo-\vania žydow polskich w požytecznych kra-jowi obywatelow 1789.
T. Kovzon YVevvnętrzne dzieje Polski II.
Butrimas 1) Edvardas (g. 1909 V 9 Kardimove Smalensko gub. Gudijoje) gydytojas, rašytojas. 1930 baigė Šiaulių gimnaziją, 1935 VDU medicinos fakultetą. Be savo profesijos darbo, išleido populiarią knygą Kad augtum sveikas 1938, paskelbė
straipsnių iš medicinos srities Medicinoje 1944, Scholare 1947. Išsp. dvi dramas bendra antrašte Tėvų kaltė 1947, kur kėlė paveldėjimo ir negimusios gyvybės nužudymo problemas.
2) Petras (g. 1897) inžinierius geodezininkas. 1908—1915 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, 1915—1921 Maskvos matavimo institute (baigė geodezijos inžinieriumi). 1921-1922 Kaune dirbo žemės tvarkymo departamente, 1922—1925 Rokiškio apskrities revizorius, 1925—1926 Dotnuvos žemės Ūkio Akademijoje geodezijos dėstytojas. Nuo 1926 buvo karo topografijos skyriaus geodezininkas, tvarkęs precizinę niveliaciją ir trianguliaciją. Bendradarbiavo Mūsų žinyne, žemėtvarkoje ir Melioracijoje.
Butrimonys Alytaus aps. miestelis ir valsčiaus centras, 54 km į pietryčius nuo Trakų. Plasaupės upelio augštupyje. Ligi 1.850 priklausė Tiškevičiams. Bažnyčia statyta 1843, nauja mūro 1906.
Bütsehli Otto (1848—1920) vokiečių zoologas. Pagarsėjo ląstelių ir branduolio tyrimais. Išsp. Untersuchungen über mikroskopische Schäume und das Protoplasma 1892, Mechanismus und Vitalismus 1903.