bazė, o po 1800 kurį laiką Vakarų Indijos administracinis centras.
Camargue pietų Prancūzijos pajūrio sala tarp Ronės upės deltos šakų; 566 km2 ir apie 25.000 gyventojų. Seniau ištisai pelkėta, dabar paversta dirbama žeme su vynuogynais. C. yra vienintelė Europoje vieta, kur laikosi flamingų.
Camarilla ž. Kamarilė.
Camarosaurus Cope (Morosaurus Marsh) Dinosaurų būrio, Sauropodų pobūrio išnykęs milžinas gyvulys, 17 m ilgio, gyvenęs mesozoiniame laikotarpy. C. griaučių liekanų randama juros ir kreidos sistemų sluogsniuo.se š. Amerikos vakarinėje dalyje.
Caimassia Liliaceae šeimos augalų gentis iš š. Amerikos. 2 rūšys svogūninių augalų — jų C. esculenta Lindi, (randama dažniausiai soduose) turi violetiškai mėlynus žiedus, surinktus į kekes. Lietuvoje žiemą yra reikalinga apsaugos nuo šalčio.
Cambacérès Jean Jacques (1753 —1824) prancūzų teisininkas ir politikas. Nuo 1792 konvento narys. Sudarė civilinio kodekso projektą. Direktorijos metu teisingumo ministeris, po 18 brumaire perversmo Bonaparto paskirtas antruoju konsulu, vėliau valstybės tarybos narys, Parmos kunigaikštis. Parašė teorinį įvadą Napoleono civiliniam kodeksui. 1814 regencijos tarybos narys. Po antrosios restauracijos, kam balsavęs už Liudviko XVI nugalabinimą, nuteistas ištremti. 1818 bausmė buvo dovanota. Drauge su Oudotu išspausdino Constitution de ia République Française 1798.
Cambay vakarų Indijos pajūrio uostas į šiaurę nuo Bombėjo, buv. C. vasalinės valstybės sostinė, prie C. įlankos; 35.000 gyventojų (1952). Viduramžiais žymus uostas, minimas XIII a. Mar.co Polo, bet vėliau Mahi upės apneštas sąnašomis. Prie C. yra pagarsėjusi požeminė džainų maldykla.
Cambert Robert (1628—1677) prancūzų kompozitorius. Tautinės operos kūrėjas. Parašė operas La pastorale, Pomone.
Cambiasio, Cambiaso Luca (1527—1585), vad. Luchetto da Genova italų tapytojas ir skulptorius. Tapybiniais darbais atstovavo Venecijos mokyklai ir vėlyvajam renesansui. Dirbo Genovoje, nuo 1583 Ispanijoje, kur freskomis papuošė Eskorialą. Italijoje kūrė paveikslus religinėmis temomis. Jie išliko Genovos bažnyčiose: Kristaus dėjimas graban (Santa Maria di Carignano bažnyčia), Prisikėlimas (S. Bartolommeo bažnyčia).
Cambium, kambis ž. Brazdas (III t. 216 psl.).
Camblak Gavriil, Grigas (1364—1451) Lietuvos pravoslavų arkivyskupas metropolitas 1415—1419, Konstancos bažnytiniame susirinkime iškėlęs rytų ir vakarų bažnyčių
unijos klausimą. Kilęs iš Bulgarijos, kurį laiką Konstantinopolyje gyvenęs, paskiau Moldavijoje. 1406 jo dėdė, Lietuvos ir Rusijos metropolitas Kiprionas, matyt, norėdamas jį matyti Lietuvos, o gal ir Rusijos metropolitu, jį iš Moldavijos pas save iškvietė. C. išvyko Maskvon per Lietuvą, bet pakeliui gavo žinią apie Kipriono 1406 IX 16 mirtį. Kiek pabuvęs Lietuvoje, C. išvyko į Serbiją, kur gyveno 1407—1408, o 1409 atsirado Kijeve.
XIII—XIV a. labai daug ukrainietiškų, gudiškų ir rusiškų pravoslaviškųjų žemių atsirado Lietuvos valstybės sienose, o pravoslavų metropolitas 1299 buvo išsikėlęs į Vladimirą prie Kliazmos upės. Nuo Gedimino laikų Lietuvos valdovams rūpėjo Lietuvos pravoslavai bažnyčią atskirti nuo Maskvos—Vladimiro kunigaikščių politinės įtakos. 1414 Vytautas sušaukė visų Lietuvos pravoslavų vyskupų suvažiavimą bažnyčios reikalams aptarti, šis suvažiavimas nutarė prašyti Lietuvos valdovą Lietuvai išrūpinti atskirą nuo Maskvos metropoliją. Tų pačių 1414 rudenį Vytautas sušaukė naują bažnytinį suvažiavimą, išrinkusį C. Lietuvos metropolitu. Konstantinopolin buvo nusiųsta Lietuvos delegacija ir pats C. ten įšventinti. Tuo pačiu laiku Maskvos metropolitas Fotijus nusiuntė Konstantinopolin savo pasiuntinius, kurie paveikė patriarchą, kad tas C. nepripažintų. Patriarchas Eutemijus ir jo sušauktasis sinodas atsakė į C. prašymą jo iškeikimu ir išmetimu iš dvasininkų luomo. Patriarcho elgesys pastūmėjo Vytautą ir vyskupus nutarti naujai sušauktame vyskupų susirinkime pakelti C. metropolitu prieš patriarcho valią. Po šio nutarimo Vytautas patriarchui dar kartą nusiuntė prašymą Lietuvai paskirtį atskirą metropolitą. Nesusilaukęs atsakymo, Vytautas Lietuvos vyskupams liepė įšventinti C. 1415 XI 15 C. įšventinus, Lietuvos pravoslavų vyskupai savo elgesiui pateisinti paskelbė aplinkraštį. Naujas Konstantinopolio patriarchas Juozapas, remdamasis Maskvos prašymu, taip pat iškeikė C. ir kartu su Konstantinopolio imperatoriumi net oficialiai prašė Vytautą
C. nepripažinti. Tačiau C. ramiai ėjo savo pareigas. 1418 jis drauge su Lietuvos ir Lenkijos delegacijomis dalyvavo Konstancos visuotiniame bažnyčios susirinkime, kur ir iškėlė pravoslavų ir katalikų bažnyčių susijungimo klausimą. Iš to laiko išliko C. dvi pasakytos kalbos — viena 1418 II 25 pasakyta iškilmingoje audiencijoje pas popiežių Martyną V ir kita pasakyta katalikų vyskupams.
Iš Konstancos Kijevan C. grįžo per Krokuvą 1418 V. Apie jo tolimesnį darbą Lietuvoje neliko žinių. Dėl nepasisekimų C. savo noru apleido Kijevą, išvyko į Molda-