Puslapis:LE03.djvu/420

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

menės C. apylinkė, vargo mokykla, leidžiamas žurnalas Tėvų Kelias.

Caraci ž. Carraci (III t. 427 p.).

Caraffa, Carafa 1) GiovanniPietro popiežius Povilas IV (1559—1559).

2) Vincentus (1585 —1649) jėzuitų generolas. Jo veikalas Fascetto di mirra, iš lenkų vertimo, 1750 išverstas ir lietuviškai — Pedelis Miros.

Caran d’Acihe (rus. karandaš — pieštukas) (1859—1909) prancūzų karikatūristas ir iliustratorius. Bendradarbiavo rusų ir prancūzų satyros žurnaluose. Tikroji pavardė Em. Poire.

Carangas Bolivijos Andų ugniakalnis, 6000 m augščio.

Caras (lot. caesar) daugelio slaviškų valstybių valdovų pavadinimas praeityje. 1547 Jonas žiaurusis pasiskelbė Maskvos caru. Ilgainiui caro titulas paliko imperatoriaus žodžio sinonimu. 1724 Rusijoje Petras I greta caro titulo vartojo ir imperatoriaus titulą.

Carassius ž. Karpinės žuvys.

Caravaca Ispanijos miestas Murcios provincijoje. 22.000 gyv. (1953). Odų, popieriais ir vyno pramonė.

Caravaggio 1) Michelangelo (apie 1560—1610) italų tapytojas, vad. ir Me-risi, Amerighi. Jis vėlyvojo baroko meną prisunkė natūralizmo. Kūrė buities scenas, mitologinių ir religinių siužetų paveikslus ir portretus, žymesnieji kūriniai: Kortų lošikai, šv. Matas su angelu, šv. Magdalena, Madonna su rožiniu, keli autoportretai.

2) Po1idoro arba Caldara (1492 — 1543) italų menininkas, Rafaelio mokinys. Puošė namų fasadus Florencijoje ir Romoje, dekoravo Palazzo Lancelotti Romoje. Svarbesnieji paveikslai: Kristaus nukryžiavimas, Kristaus laidojimas. Jo paveikslų daugumas yra Neapolio, Romos, Vienos muzėjuose.

Carbo — anglis.

Carbonado, juoda deimanto rūšis.

Carbondale JAV Pennsylvanljos mst. į žiemv. nuo Philadelphijos. 16.000 gyv. (1950). Antracito kasyklos, kurioms išsisėmus, mažėja ir gyventojų skaičius.

Carborundum, karborundas — silicio karbidas, SiC, labai kietas junginys, vartojamas tekylėliams.

Carcassonne p. Prancūzijos miestas prie Aude upės ir Canal du Midi perkaso, tarp Toulouse (Tulūzos) ir Viduržemio jūros; 38.000 gyv. (1952). Senamiestis upės deš. krante, augštumoje, apsuptas gerai išsilaikiusio dvigubo mūro su 53 kuorais ir daugiabokšte pilimi iš XI—XIII a. Išoris miesto mūras 1500 m ilgio. Žemutinė mst. dalis įkurta 1247 upės kair. krante. Iš kelių senų bažnyčių ¡domiausia St. Nazaire. Šen. romėnų Carcaso, 418 užimtas vest-gotų, 725 buvo užėmę saracėnai.

Carciharius glaucus ž. Ryklys.

Carchemis ž. Karkemišas.

Carcinoma ž. Vėžys.

Carco Francis (g. 1886), t. y. François Carcopino-Tusoli, prancūzų rašytojas ir poetas, bohemos bei padugnių gyvenimo vaizduotojas. Išsp. La Bohème et mon coeur 1912, Scènes de la vie de Monmartre 1919 (21944), L’homme traqué 1922, François Villon 1927, Les hommes en cage 1936, Verlaine 1939, Mémoires 1942, La dame des mortes 1945, L’Équipe 21951.

Carcopino Jérôme (g. 1881) prancūzų istorikas, Sorbonos univ. profesorius,

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+3011-0=3011 wiki spaudos ženklai).