Puslapis:LE03.djvu/58

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

peratoriaus Vosyliaus I Makedoniečio (565 —866). Iš pradžių graikų kalba buvo verčiamas Justiniano kodeksas. Barbarinės teisės pradmenys vis daugiau prasiskverbia Romos teisėn. Leono Isauriečio ir Konstantino V Kopronimo išleista ištrauka iš Corpus j. c., papildyta šv. Rašto citatomis ir daug vietų pakeista vietos papročiais, vad. Ekloge 739. Be to, leidžiami leges mi-litares, rusticae ir navales.

Tretysis B. T. tarpas trunka nuo Vosyliaus I Makedoniečio ligi Konstantinopolio žlugimo (867-1453). Konservatorių pravoslavų partijai įsiviešpatavus (anksčiau valdžiusių šv. paveikslų niekintojų vietoje), vėl prasideda Justiniono teisės atgijimas. Vosylius Makedonietis su savo sūnumis, Leonu ir Konstantinu, išleidžia ištrauką iš Corpus j. c., vad. Prochiron (870—879 No procheiros nomos). čia atsisakoma rei'or-minių Eklogės siekinių ir stengiamasi grįžti prie Justiniono įstatymų rinkinio nuostatų. Po kelerių metų leidžiamas peržiūrėtas ir papildytas Prochirono leidimas. Apie 888 iš Prochirono ir jo revizijos sudaryta nauja įstatymų sąvada Epanagoge, kur pakrypta vėl į Eklogę. Leonas Protingasis toliau vykdo Justiniono teisės atstatymo planą. Apie 889 išl. Baziliką (Ta basilika) —imperatoriaus įstatymas. Visa Corpus j. c. kodekso, digestų ir novelių medžiaga išskirstyta 60 knygų. Apskritai, laikytasi J. kodekso sistemos, išleidžiant pasenusias dalis. Dalis baudžiamosios teisės paimta iš EkLo-gų, pridėta žemės ir jūros įstatymai. Po to B. T. apmiršta. Leidžiami tik atskiri įstatymai ir įsakymai, pridedant X a. vad. Chrizovull. Rašoma privačiųjų įstatymų santraukų: sinopsiai, epanagogai ir kt. Vėliausias B. T. paminklas Konstantino Armen opulo vadovėlis „šešios knygos” (1345). Tas įstatymų rinkinys buvo labai plačiai paplitęs. B. T. turėjo įtakos Armėnijos, Gruzijos teisei; pasiskolinta Moldavijoje, Valakijoje, Rumunijoje, kur tik 1865 buvo sudarytas kodeksas Code Civil pavyzdžiu. Bažnytinė B. T. turėjo įtakos Bulgarijos, Dalmatijos ir Serbijos teisei. Rusai susidūrė su B. T. dar prieš krikšto priėmimą. X a. su graikais darydami sutartis. Rusų bažnyčia iš pradžių vadovavosi nomokanonais; paskui sudaromi savarankiški statutai, vad. kormčija knigi. XII ir XIII a. pradžioje daromos įvairios kompiliacijos iš B. T. įstatymų. B. T. turėjo įtakos caro Aleksiejaus 1649 statutui, bažnytiniams statutams, Rusų pravdai, Dvynos ir Pskovo „teismo raštams”.

K. E. Zachariae von Lingenthal Geschichte d. griechisch-römischen Rechts 1864, 2 leid. 1892 (Histoire du droit privé gréco-romain 1870) ; L. Siciliano-Villanueva Diritto byzantino 1906; L. Mitteis Reichsrecht und Volksrecht in den östlichen Provinzen des römischen Kaiserreichs 1881.

Bizantinas Konstantino Didžiojo pradėtos kalti Bizantijos aukso monetos. V. Europoje bizantinai išsilaikė ligi XIII a. kai-kur būdami apyvartoje vienintelės aukso monetos. Jie ėjo ir Lietuvoje.

Bizantinizmas, bizantizmas: 1) IV—VI a. Bizantijoje nusistatęs bažnyčios ir valstybės santykis, aprūpinęs bažnyčią didelėmis privilegijomis, bet ir paveržęs ją valstybei, dvasininkus pavertęs valdininkais, o valdžiai suteikęs galią kontroliuoti net bažnyčios dogmas, imperatorių pakėlęs vyriausiu vyskupu (cezaropapizmas).

2) VII—XI a. Bizantijoje nusistojusi kultūra, politikoje, teisėje, filosofijoje, literatūroje, mene susiejusi romėniškąsias ir hele,niškąsias tradicijas su rytų įtaka ir Balkanų pusiasalio tautinėmis savybėmis ir padariusi įtakos armėnams, gruzinams, rumunams, serbams, bulgarams, rusams.

Bizauskas 1) Kazimieras (g. 1893 II 2 Paviluostoje, Kuldingos aps, Latvijoje). Gimė ir augo Latvijoje, kur tuomet dirbo jo tėvas Kazimieras (miręs 1907 Anykščiuose). B. mokėsi Mintaujos gimnazijoje, .1913 baigė Kauno gimnaziją, čia nuo 1911 vienas iš pirmųjų ateitininkų moksleivių steigėjų ir jų Kauno kuopelės pirmininkas. 1913 stojo į Maskvos universiteto teisių fakultetą, bet, 1915 karo fronto atskirtas, liko Lietuvoje. Nuo 1915 IX 1 mokytojavo Panevėžio lietuvių gimnazijoje ir buvo Panevėžio miesto valdybos nariu. 1917 dalyvaudamas Lietuvių Konferencijoje Vilniuje, buvo išrinktas valstybės tarybos nariu, o 1918 II 16 pasirašė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą. 1919 I 1 buvo paskirtas Lietuvos delegacijos Anglijoje patarėju. 1920 taikos delegacijos derybose su Rusija generalinis sekretorius.

1920 Steigiamojo Seimo narys, o dr. K. Griniui sudarius ministerių kabinetą, buvo švietimo ministerių. Kaip ministeris parodė plačiausią kuriamąją iniciatyvą, palaikydamas kiekvieną švietimo srities sumanymą, einantį iš atskirų vsiuomeninių susigrupa-vimų. Nepriklausomosios Lietuvos švietimo istorija nuo B. ministeriavimo laikų faktiškai pradėjo dideliais šuoliais pirmyn žengti.

1922 III 30 buvo paskirtas Lietuvos atstovu prie šv. Sosto Romoje. Nuo 1923 XI 24 Lietuvos atstovas JAV. Nuo 1927 IX 1 Lietuvos įgaliotasis ministeris Rygoje, nuo 1928 V 16 Londone, 1930 X 14 Hagoje. Nuo 1931 X 1 dirbo užsienių reikalų ministerijoje įgaliotuoju ministerių ir nuo 1932 X 1 teisių ir administracijos departamentų direktoriumi. 1939 III 27 sudarius koalici-

K. Bizauskas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5429-0=5429 wiki spaudos ženklai).