Puslapis:LE03.djvu/93

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Boetius — Boëthius Anicius Manilus Tor-quatus Severinus (apie 480 — 524) romėnų filosofas ir valstybininkas. Ostrogotų karaliaus Teodoriko rūmuose ėjęs augštas pareigas, paskui kaltintas išdavęs valstybę, ilgai kalintas ir Pavijos kalėjime nužudytas. B. dažnai vadinamas „paskutinuoju romėnu ir pirmuoju scholastikų”. Jis turėjo viduramžių filosofijai didelę reikšmę kai-kurių Aristotelio ir Euklido raštų vertimais ir aiškinimais; jis stengėsi derinti Aristotelį ir Platoną. Buvo plačiai skaitomas kalėjime jo parašytas veikalas De consolatione philosophiae. Veikalai De institutione mu-sica ir De institutione arithmetica davė vid. amžių muzikos teorijai ir aritmetikai pagrindą. Daug jo vardu ėjusių raštų šiandien įrodyti autentiški ir neabejotinai rodo B. buvus krikščionį. Jis yra rašęs ir teologinių veikalų: De trinitate ir Liber contra Eutychem et Nestorium. Pavijos, Brescijos ir kitose vyskupijose nuo VIII a. B. garbintas kaip kankinys. Pop. Leonas XIII 1883 XII 15 B. kultą patvirtino. B. veikalai išleisti 1492 Venecijoje, 1546 ir 1570 Basely-je; vėliau rinkiniuose: Migne, Patrologia latina, 63 ir 64 tt. (1847), ir Corpus scrip-torum ecclesiasticorum latinorum (nuo 1886).

Boetos (Bothos) III—II a. pr. Kr. graikų skulptoris, Aleksandrijoje dirbęs chalkedo-nietis. Pagarsėjo savo Žąsį smaugiančiu berniuku, kurio težinomos kopijos.

Boeuf (pr. — jautis, jautiena). B. à la mode, B. braisé — šutinta jautiena. B. au naturel — sriuboje virta jautiena. B. à la Stroganoff — paspirginta ir vėliau pašutinta, smulkiai supiaustyta jautiena.

Boffrand Germain (1667-1754) prancūzų architektas, žymus rokoko atstovas, 1706 Paryžiuje pastatęs Soubise rūmus (dabar valst. archyvas), Nancy rūmus, katedrą ir operą, Lunevilly rūmus, Wtirzburge karališkuosius rūmus. 1745 išl. Livre d’architec-ture.

Bog- slavų kalbose — Dievas. Priimdami krikščionybę, lietuviai visdėlto neprisiėmė B., nors šiaip yra šio žodžio kilmės skoii-nių-barbarizmų, pvz. bažnyčia, nabašnin-kas, nabagas, ubagas, bagotas.

Bogaroclzica lenk. — Dievo Motina, seniausia lenkų giesmė,virtusi jiems pirmuoju tautiniu himnu. Seniausias jos užrašas yra žinomas iš XV a. pradžios (žinia apie B. giesmę dar iš XIV a.), bet ji kilusi, greičiausiai, XIV ar net XIII a., tik ne X a., kaip seniau manyta ir jos kūrėju laikyta šv. Vaitiekus (m. 997); greičiausiai, bus kurio pranciškono kūrinys. Išsp. 1506 (Laukio Statuto pradžioje). 1410 Žalgirio kautynėse ją giedojusi lenkų kariuomenė, atsakydama į vokiečių Christ ist erstanden.

Bogatelio-Trakiškės miškas Marijampolės aps. Rudaminos vi., 227 ha. Bogatelio miško 41 ha ploto, kur auga eglė, pušis skroblas, liepa. Trakiškės miško 186 ha, kur auga pušis, eglė, maumedis, ąžuolas, beržas, drebulė ir juodalksnis.

Bogatko Makaras (1788—1840) Lietuvos botanikas ir mineralogas. 1810 IX 3—1813 XI 1 Vilniaus universiteto profesoriaus. S. Jundilos asistentas. Vėliau buvo Počajevo mokyklos Valuinėje inspektorius. Išleido prof. R. Simanavičiaus paskaitas Nomenklatūra mineralow pojedynczych 1815. Dzien-nik Wilenki 1818 išsp. Mineralogiczne opi-sanie Powola w pow. kowienskim (Žiežmarių vi.).

Bogazkoy, Boghazkoy, senovės hetitų mst. dabartinėje Turkijoje, 150 km į rytus nuo Ankaros. Miesto griuvėsiai aptikti 1834, bet įvairios ekspedicijos sistemingus kasinėjimus vykdė tik XX a. Rasta daug senų iškasenų iš III tūkstantmečio pr. Kr.: dantiraščio lentelių, indų, ginklų, puošmenų. Atkastos penkios šventyklos. Archeologai B. vadina hetitų Mikėnais.

K. BUtel B. Hattusa 1953.

Bogdanov 1) A., Aleksandro Malino v s k i o (1873—1928) slapyvardis. Rusų visuomenininkas ir filosofas. Nuo 1890 pradėjo dalyvauti socialistiniame sąjūdyje, 1901 buvo ištremtas Vologdon, nuo 1903 susidėjo su bolševikais. 1909 su Lunačarskiu ir M. Gorkiu organizavo rusų marksistine mokyklą Capri saloje. Vėliau iš visuomeninio darbo pasitraukė. Be Markso, jį veikė W. Ostwaldo monizmas ir Macho bei Ave-nariaus vad. empiriokriticizmas. Išsp. Krat-kij kurs ekonomičeskoj nauki 1896 (liet. vertimas 1922), Osnovnye elementy istori-českago vzgliada na prirodu 1899, Iz psi-chologii občestva 1901, Novyj mir 1904, Očerki po filosofii marksizma 1908, Kurs političeskoj ekonomii .1910, Filosofija živogo opyta 1913, Vseobščaja organizacionnaja nauka 1913—1917 ir kt. Taip pat dvi apy-sakas-utopijas: Krasnaja zvezda 1908, In-žener Menni 1919.

2) Modestus (1841—1888) rusų zoologas, Petrapilio universiteto profesorius, be mokslinių veikalų parašęs vaikams mokslo populiarizacijos knygų; Mirskie zachrebetniki, kuri buvo J. Jablonskio 1908 išversta Viltyje ir paskui atskirai išsp. Visuomenės įnamių vardu.

Bogdanovič, Bohdanovič Ippolit (1743— 1803) ukrainietis, rusų poetas, 1758—1863 ėjo Maskvos universitete mokslus ir vėliau valdininkavo. Redagavo žurnalus: 1763 Nevinnoe upražnenije, 1775 — 1776 Sankt-Peterburskij Vestnik, 1775— 1782 Sankt-Peterburskija Vedomosti. Pradėjęs Vol-taire vertimais, 1765 išleido savo poemą Suguboje blaženstvo. Populiariausioji jo poema buvo Dušenkai 1775 (XVIII—XX a. apie 30 leidimų), parašyta skolintu siužetu iš Lafontaine; tai buvo žingsnis idilinėn ir

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5471-0=5471 wiki spaudos ženklai).