se lietuvių kolonijose buvo surinkta per 50 t įvairių drabužių ir apie 60.000 dol. pinigais. Tai visa buvo pasiųsta Lietuvos Raudonajam Kryžiui, su kuriuo d-ja palaikė tiesioginius ryšius.
Lietuvai Gelbėti Taryba sudaryta JAV liet. katalikų ir tautininkų 1940 VIII 10 Pitsburge. Prisidėjus kitoms lietuvių srovėms, 1941 pradžioje jos vardas buvo pakeistas į Amerikos Lietuvių Tarybą (žr.).
Lietuvai Pagražinti Draugija įkurta 1921 IV 23 P. Matulionio, kan. J. Tumo ir kt. iniciatyva. Jos pradžia susijusi su tuomet sudarytu medžių sodinimo komitetu. Kasmet d-ja skelbė medelių sodinimo dienas, pvz. 1923 buvo sodinamas Laisvės, 1924 Vilniaus, 1925 Aušros medis ir 1.1. I šį darbą buvo įtraukiamos mokyklos ir kitos organizacijos, ypač jaunimo. Be viešose vietose pavieniui pasodintų ir aptvertų vienokio ar kitokio vardo medelių, buvo medžiais apsodinami keliai, paupiai, miestų parkai bei aikštės ir pn. (buvo kasmet pasodinama dešimtys ar net šimtai tūkstančių medelių), žemės ūkio m-ja spręsdavo, kur, kiek ir kurių medelių sodinti. Ji duodavo ir pačių medelių. Ypač šiame darbe d-jai talkino miškų departamento dir. St. Vaiciekauskis ir doc. J. Kuprionis. Vėliau imta rūpintis ir paukščių globa, rengiant organizuotas į medžius inkilėlių kėlimo išvykas. Be gamtos globos (kovojant prieš beatodairinį medžių kirtimą Kaune, 1925 IV buvo sudarytas specialus gamtos apsaugos komitetas ir 1925 V 10-16 paskelbta gamtos apsaugos savaitė), buvo rūpintasi ir paminklų apsauga. Tam reikalui 1925 IV buvo sudarytas paminklų apsaugos komitetas (iš dailininkų A. Varno, P. Rimšos, A. Žmuidzinavičiaus, J. Zikaro, architekto VI. Dubeneckio ir inž. J. Skrip-kaus). D-jos rūpesčiu ir surinktomis aukomis buvo sutvarkytas Gedimino kalnas Veliuonoje, Birutės kalnas Palangoje, dr. J. Basanavičiaus parkas. Per savo skyrius visame krašte (jų 1926 buvo 30, daugiausia apskričių miestuose ir kurortinėse vietovėse) d-ja daug kur prisidėjo ar paskatino sutvarkyti miestelių aikštes ir sodus, mokyklų darželius, kapines ir t.t. Rinkti eksponatai projektuojamam oro muziejui Kaune. D-ja pirmoji ėmėsi Vytauto D. 500 metų mirties sukakties iškilmingo minėjimo iniciatyvos ir jos pirm. pik. VI. Bra-ziulevičius 1928-29 vadovavo iš įvairių organizacijų atstovų sudarytam Vytauto D. iškilmėms rengti komitetui (vėliau šiam komitetui pagal atitinkamą įstatymą pirmininkavo švietimo ministras). D-jos nariai daug kur suorganizavo vietinius šio komiteto skyrius. Pati d-ja išleido almanachą Vytauto D. garbei 1937 (red. Pr. Lubickas). Populiarinant savo idėjas buvo išleista eilė kitų vienkartinių leidinių, rašyti straipsniai periodikoje (ypač čia pasižymėjo kan. J. Tumas), skaitytos paskaitos per radiją. Po gen. VI. Nagevičiaus-nuo 1925 d-jai pirmininkavo pik. VI. Bra-ziulevičius - Braziulis. Ilgalaikiai valdybos nariai buvo prof. T. Ivanauskas, doc. L. Vailionis, kan. J. Tumas, dir. St. Vaiciekauskis, dail. K. Šklėrius, mjr. A. Ardickas, agr. Špokevičius, P. žaltauskas ir kt. D-jos veikla buvo nutraukta 1940.
VI.Brz. ir rd.
Lietuvaitė 1910-14 Kaune ėjęs katalikių moterų mėnesinis laikraštis, šio laikraščio mintis kilo Kauno kunigų ketvirtadienio pasitarimuose (A. Dambrauskas, P. Dogelis, P. Januševičius, K. Olšauskas ir kt.). Be kauniškių, savais įnašais prisidėjo ir seiniškiai CJ. Laukaitis, J. Staugaitis ir kt.) bei vilniškiai (P. Kraujalis, VI. Mironas, J. Tumas ir kt.). Teresės Kubilinskai-tės (Kobelinskaitės) vardu leidimas buvo gautas 1909 VII 26, ir nuo naujų metų pradžios laikraštis pradėjo eiti. Oficialiajai redaktorei talkino kun. P. Januševičius, kuris daugiausia pats laikraštį ir prirašydavo, įvairiomis Kauno zitiečių pavardėmis prisidengdamas. Be straipsnelių, buvo dedama eilėraščių ir apysakaičių. Dalį korespondencijų skolindavosi iš Vienybės, kitą dalį prirašydavo Saulės m-los mokinės ir įvairūs vargonininkai. Laikraštis buvo Liet. kat. moterų d-jos organas.
Lietuvai Vaduoti Sąjunga (stp. LVS) tautinės srovės organizacija, veikusi JAV 1941-49. S-ga buvo įkurta ryšium su tautininkų pasitraukimu iš Alto. Iš pradžių, kuriant Altą Pitsburge 1940 VIII 10, dalyvavo ir tautininkai, kurių atstovas K. S. Karpius buvo išrinktas pirmuoju Alto sekretorium. Bet kai kitos Altą sudarančios grupės bei jų spauda nepalankiai sutiko Lietuvos bu v. prezidento A. Smetonos atvykimą, 1941 IV tautininkų atstovas iš Alto pasitraukė. 1941 VI 7-8 tautininkų veikėjų suvažiavime J. Bačiūno ūkyje, Sodus, Mich., buvo nutarta įsteigti savą organizaciją Lietuvos laisvinimo reikalui ir ją pavadinti LVS vardu. Pirmuoju jos pirmi-