reikalo, kad tai nevisai savarankiškas muzikos kūrinys’ (Laisvoji mintis 1915 nr. 1; ei. Vinco Kudirkos jubiliejinis Varpas 1924, 133-134). Buvo M. Petrauskas parašęs Kudirkos žodžiams ir savo originalią melodiją, bet ji neprigijo, kaip neprigijo ir kiti panašūs bandymai: Juozo Drijos-Visockio ir Petro Stankevičiaus, kuris 1908 Rygoje išsp. Lietuvos Himną, prie V. Kudirkos žodžių, mišriam chorui.
Lietuvos Nepriklausomybės išvakarėse suaktualėjo ir himno klausimas. Lietuvos Aide tuo reikalu net polemika iškilo. Ją pradėjo slapyvardžiu Buvusis pulko muzikantas pasirašęs savo straipsneliu Dėl mūsų himno (Lietuvos Aidas 1917 nr. 20), tvirtindamas, kad .Kudirkos himnas, nors pavadintas tautiniu, bet neatitinka nei savo melodija nei žodžiais lietuvių dvasios ir nežadina tautinių jausmų’. Jo melodija esanti paimta iš leibgvardijos Preobražens-kio pulko maršo, kurį jam pulke nekartą tekdavę griežti. Be to: ,Ne visai mane patenkina ir Kudirkos žodžiai. Jie pakankamai išreiškia tėvynės meilę, bet jie nežadina brangių plačiajai visuomenei tikybinių jausmų’. Dėl to visko jis siūlė: .Kudirkos himnas bene jau metas būtų sukrauti archyvan’. Po to jau išsamiau himne reikalu rašė Kazys Banaitis (Lietuvos Aidas 1917 nr. 33-34). Prieraše prie jo straipsnio redakcija nurodė, kad ji gavusi tuo klausimu ir daugiau pasisakymų. A. Jakštas prikišęs Kudirkos himnui vietomis kalbos netaisyklingumą (.dirba ant naudos’) ir reikalavęs, kad naujame himne būtinai turįs būti paminėtas Dievas. Taip pat ir kažkoks M. D. Kudirkos himne pasigedęs .maldos turinio’. Panašūs pageidavimai buvo ir plačiau reiškiami. Antai Tėvynės Sargo (1918 nr. 21) korespondencijoje iš Garliavos rašoma, kad ten ir kai kur kitur himne giedama: .Tegul dirba Dievo garbei ir žmonių gėrybei’. Korespondentas priduria: .Rodos, sektinas būtų 1oks žodžių pakeitimas ir kitiems. Be abejo, mūsų himne turėtų būti šalia Lietuvos-tėvynės ir Dievas paminėtas’. Maldos nuotaikos Kudirkos himne pasigedo ir K. Banaitis, savo straipsnyje kritikavęs jo melodiją ir žodžius, kurie ,yra perdaug minkšti ir tyliai švelnūs. Jie taip pat persilpnai išreiškia nepriklausomybės jausmą, laisvės troškimą ir pasiryžimą ją ginti’. Pasvarstęs kelias pretenduoti j himną galinčias dainas, Banaitis siūlė himnu bent laikinai paimti Stasio Šimkaus suharmonizuotąjį Jurgio Sauerveino eilėraštį Lietuviais esame mes gimę, nes ,laip padarę, turėtumėm vieną galingiausių Europoje himnų’. Be to, ,tuo būdu nepadarytumėm mes jokio staigaus žingsnio, nes jau keletą metų prieš karą rusų valdžiai uždraudus Kudirkos himną, daugumas mūsų vakarų ir iškilmių baigdavosi minėtąja daina’ (t. y. Lietuviais esame mes gimę). Kudirkos himną užsistojo žinomasis archeologas Tadas Daugirdas (Lietuvos Aidas 1917 nr. 42): .Taigi manau, kad jei Kudirkos kompozicijoj kai kas ir yra nevisiškai lietuviška arba jei pats muzikos veikalas yra ne-pertobuliausias, bet jis jau yra priimtas ir kiekvienam lietuviui daro didelio įspūdžio’.
Daugirdas tiksliai pastebėjo, kad Kudirkos himnas jau buvo priimtas. Tiesa, kai kur kaip himnas buvo dar sudainuojamas Lietuviais esame mes gimę (vienas arba drauge su L.T.M., kaip ,abu mūsų tautiniai himnai’, plg. Tėvynės Sargas 19.18 nr. 21 ir kt.), bet jis neįstengė lietuvių visuomenėje nurungti Kudirkos himno. Tuo metu, kai spaudoje dar buvo polemizuojama dėl himno, visuomenė himną jau turėjo. Jį, giedamą vakaruose ar iškilminguose susirinkimuose, pagerbdavo atsistojimu tiek pačiame Vilniuje, tiek ir tolimos provincijos kaime. Pvz. Tėvynės Sargo korespondencijoje (1918 nr. 21) apie vakarėlį Kazokų k., Kėdainių aps., rašoma: .Uždainavus .Lietuva, Tėvyne mūsų’ nė nepajutome, kaip visa salė sustojo išreikšdama pagarbą taip brangiai mūsų Lietuvai tėvynei, atgimusiai po taip ilgo vargų miegelio’. Be abejojimo, tai gerai matydama Nepriklausomybės iškilmių (jos buvo numatytos 1918 VI, paskui atidėtos, bet ir nebeįvyko) muzikinė komisija, kurią sudarė Juozas Tallat Kelpša, Teodoras Brazys ir Juozas Naujelis, nustatydama iškilmių muzikos-dainų programą, nutarė, kad kaip himnas bus giedama Kudirkos L.T.M. (Tėvynės Sargas 1918 nr. 24). Tai, žinoma, tebuvo jau buvusios padėties konstatavimas, nes L.T.M. jau tada ir vėliau buvo plačiai giedama įvairiomis patriotinėmis ir politinėmis progomis. Sakysime, Petrapilio lietuvių seime 1917 V 27 iškilus nesutarimams ir vieniems dainuojant revoliucinę marseljetę, kiti giedojo L.T.M. Giedodami tą himną stfprinosi ir demonstravo lietuvių moksleiviai, 1919 IX 30 bermontininkų žandarų varomi Iš atimamų Šiaulių gimnazijos rūmų ir 1921 X 1 lenkų policijos jėga išmetami iš Vilniaus lietuvių