gimnazijos. Pagaliau L.T.M. buvo giedama ir oficialiomis progomis. Pvz. tuo himnu 1919 I 21 baigta antroji Lietuvos valstybės konferencija Kaune. Taip pat 1920 V 15 pirmajame Steigiamojo seimo posėdy pirmininku išrinktam A. Stulginskiui paskaičius rezoliuciją, skelbiančią esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, visi atstovai sustoję sugiedojo L.T.M. Susikūrus Lietuvos valstybei, L.T.M. tapo oficialiu valstybiniu himnu. Vėliau dar buvo keliami pageidavimai jį pataisyti, įvedant žodžius ,Tegul Dievas Lietuvoj tamsumus prašalina’. Betgi pataisos nebuvo visuotinai priimtos, ir himnas išliko nepakeistas.
Pirmosios bolševikinės okupacijos metu L.T.M. kaip himnas ne iš karto buvo uždraustas. Tuo himnu buvo pvz. baigiamos kasdieninės Lietuvos radijo transliacijos (taip pat imta juo ir pradėti, panaikinus programos pradžioje pirmiau transliuotą maldą). Bet 1940 VII 21 vad. .Liaudies seimui’ priėmus Lietuvos inkorporavimo į Sov. Rusiją nutarimą, radiofono programą, kuri tą dieną dar buvo pradėta himnu, buvo įsakyta baigti jau be himno. Paskiau programos buvo baigiamos lietuviškai įgrotu internacionalu.
Iš viešojo Lietuvos gyvenimo šalinamas himnas darėsi patriotinio protesto prieš Lietuvos pavergimą apraiška. Antai 1940 VIII 14-15 Kaune vykusio mokytojų suvažiavimo pabaigoje orkestrui pagrojus internacionalą visa salė spontaniškai su dvasiniu pakilimu sugiedojo L.T.M. Tad naujiems mokslo metams prasidedant, švietimo komisariatas 1940 VIII 31 pranešė visoms m-lų vadovybėms, kad .senasis tautos himnas nebegiedamas. Lietuvos T.S.R. himnas yra internacionalas’. Liaudies komisarų tarybos pirm. M. Gedvilą 1940 XI 6 spalio revoliucijos išvakarėse pasakytoje kalboje rado reikalo pabrėžti, kad .tautinė vėliava ir himnas buvo senojo režimo simboliai’. Tad ir 1941 karui prasidėjus pirmasis ženklas Lietuvos visuomenei, kad bolševikinis jungas jau yra numestas, buvo L.T.M., kuri suskambėjo per lietuvių partizanų paimtą radijo stotį 1941 VI 23.
Antrosios bolševikinės okupacijos pradžioj L.T.M. buvo per radiją kartais transliuojama. 1950 buvo įvestas naujas sovietinis himnas, kurio žodžius parašė A. Venclova, o muziką J. švedas ir B. Dvarionas.
L.T.M. plačiai tebeskamba lietuvių išeivijoje, o taip pat ir bolševikų okupuotoje Lietuvoje tebėra neužmiršta ir tebežadina patriotinę lietuvių dvasią. 1945 Lietuvos inteligentijos suvažiavime pasakytąją kalbą iš vokiečių koncentracinės stovyklos iš-sigelbėjęs B. Sruoga baigė šiais žodžiais, darydamas aiškią užuominą į L.T.M.: .Tiktai aš pats, patyręs savo nedalioje tiek daug neteisybės, tiek daug klastos, norėčiau palinkėti, kad mums, besikeliant į kūrybos žygius, būtų mūsų širdyse amžiams ugnimi įrašyta: ,Ir šviesa, ir tiesa mūs' žingsnius telydi!’ (B. Sruogos Raštai 1957 VI, 338). Dar ir 1957 II 16 Kauno jaunimas, Tautos šventės proga vidunaktį demonstruodamas buvusiojoje Laisvės Alėjoje, giedojo L.T.M. Apie tai pažymi savo atsiminimuose viena buvusi Sibiro tremtinė, o paskiau Kauno tarnautoja, kuriai 1957 pasisekė išvykti iš Lietuvos Austrijon (Į Laisvę 1958 nr. 15). v.m.
Lietuvėns latvių liaudies prietarų nelabasis, piktasis kaukas, įsivaizduojamas velniūkščio, žmogaus (neūžaugos, plikio) arba gyvulio (juodo šuns, katino, žebenkšties) pavidalu. Naktimis 1. slopinąs žmones, užguldamas ant krūtinės, kamuojąs ir jodinąs gyvulius arba pridarąs kitokios žalos namuose. Pasakose vaizduojamas dar raganium, vokietuku, vaiduokliu. Kad naktimis gyvulių nejodintų, ant nugaros dedamas šepetys, apverstas peilis ar koks kitas aštrus įnagis. Ketvirtadienių vakarais šeima turinti visa susirinkti ir namuose kelti didelį triukšmą, kad tą nelabąjį nubaidytų. Geriausiai tačiau apsaugojus burtininko užkalbėjimas ir .lietuvėno kryžius’ — penkiakampė žvaigždė (gali būti ir 6, 7, 8, 9), įrėžtina ar kreida įrašytina naujame pastate, gyvulio rage, nugaroje. Tai reikią daryti niekam nematant ir tam tikromis dienomis (Kalėdų vakarą, Jurginių rytą, Joninėse) kalbant burtažodžius.
Lietuviai Reiche gyvenančių lietuvių laikraštis, B. Daunoro leistas ir redaguotas 1944 Kaune, nuo rudens Berlyne, sujungiant L. su Ateitimi. Tuomet L. ėjo du kartus per savaitę nuo 1944 XI 3 keturių psl. didumo, o nuo 1945 II 16 dviejų puslapių. Paskutinis nr. 26/40 išėjo 1945 IV 11 (sekantis surinktas ir spausdinamas 1945 IV 18 numeris nebespėtas baigti ir išsiuntinėti). Be oficialių žinių iš karo eigos, buvo daug korespondencijų iš įvairių Vokietijos vietovių, kur buvo lietuvių. Be B. Daunoro, redakcijoj dirbo K. Barauskas ir St. Butkus.
Lietuviai Budžiai 1955 VI 30 Clevelan-de dr. K. Pautieniaus ir kt. įsteigta jauni-