Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE16.djvu/22

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


mo auklėjimo ir sporto organizacija. Turi uniformą su lietuviškais ženklais ir parašais. Su burine jachta Palanga buriuoja, daro iškylas ir pn. Narių daugumas yra buvę skautai.

Lietuviais esame mes gimę sutrumpintas ir kiek pataisytas (originale buvo—lietuvninkai) vokiečio Jurgio Sauerveino eilėraštis Jaunųjų lietuvninkų giesmelė (išspl Lietuviškame Aušros kalendoriuje ant metų 1884), kuris, Stasiui Šimkui prieš I pas. karą sukomponavus įspūdingą melodiją, virto populiaria patriotine daina, laikoma neoficialiu M. Lietuvos himnu. Nepriklausomai Lietuvai besikuriant, toji daina nekartą buvo giedama kaip tautinis himnas, bet neįstengė nurungti Kudirkos Lietuva, Tėvyne mūsų (žr.), tapusios oficialiuoju Lietuvos himnu. Šimkaus melodijos pradžia buvo naudojama kaip Lietuvos radiofono signalas, kuris buvo panaikintas 1941 po Lietuvos įjungimo į Sov. Rusiją. t.M.

Lietuvininkų Paslas (,Lietuwininkū Pas-las savo Broliams Būrams Naujienų par-neszas’) Šilutėje 1863 II pasirodęs ir 1864 dėl lėšų stokos sustojęs vokiečių liberalų pažangos partijos laikraštis. Laikraštis buvo leidžiamas vokiečių vyriausybei nepalankioj dvasioj ir dėl to buvo valdžios į-staigų persekiojamas.

Lietuvininkų Prietelis (,Lietuwininkū Prietelis’), arba Klaipėdos C e i t u n-g a, antrasis M. Lietuvos laikraštis, išėjęs Klaipėdoj 1849 IV ir ėjęs kas savaitę ligi metų galo. Leido spaustuvininkas F. W. Horchas, red. kun. R. A. Zippelis (žr. Cip-pelis). Laikraštis sustojo, kai redaktorius buvo iškeltas iš Klaipėdos į Darkiemį. Laikraštyje buvo duota politinių žinių, istorinių straipsnių.

Lietuvio žodis ,kovai už lietuviškumą, e-konominę Lietuvos nepriklausomybę, tautos gerbūvį ir ateitį’ dvisavaitinis laikraštis, išėjęs Kaune 1933 IX 1 ir netrukus sustojęs. Turinys nukreiptas už lietuvių įsigalėjimą versluose, prieš perdidelį procentą kitataučių toje srityje. Leidėjas — knygų leidykla žibintas, ats. red. J. Krapas.

Lietuvis laikraščiai, ėję šiuo vardu:

1. 1901 III 29 — IX Filadelfijoje, Pa., ėjęs savaitraštis. Leidėjas A. A. Jocius, red. V. Daukšys (žr.). X 10 leidėjo turtas parduotas už 225 dol. susidariusioms skoloms atlyginti. Laikrašty bendradarbiavo J. A-lišis (Ališauskas), T. Astramskas, St. Ho-molickis - Malevskis (žr.), J. Mačys--Kėkštas, K. Stiklius ir kt. Be žinučių, spausdino eilėraščių ir apysakaičių.

2. 1906 XII Vilniuje pasirodęs visuomenės, politikos, mokslo ir literatūros dvisavaitinis laikraštis. Jį sumanė leisti pas kun. J. Ambraziejų Vilniuje 1906 VII 11 susirinkę mokytojai. Laikraštis buvo skiriamas Vilniaus srities lietuviams, bet drauge jis buvo Lietuvių mokytojų susivienijimo organas. Oficialiu red. rašėsi dr. J. Basanavičius, faktiškai, redagavo Pr. Klimai-tis su L. Gira. Po 5 ar 6 nr. laikraštis perėjo į kun. St. Stakelės rankas; šiam patekus į rusų policijos nemalonę, L. daugiau nebeišėjo.

3. 1924 XI 14 — 1928 I 31 Kaune ėjęs tautininkų laikraštis, iš pradžių žurnalo formato, 16 psl. .visuomenės, politikos ir literatūros’ savaitraštis, nuo 1927 I 2 dienraštis. Ats. redaktoriais rašėsi O. Ambra-ziejutė, Em. Mėlynaitė ir kt. Faktiškai iš pradžių redagavo P. Vaičiūnas, vėliau A. Smetona, A. Voldemaras, L. Noreika, kun. Iz. Tamošaitis. Be jų, bendradarbiavo J. Tumas-Vaižgantas, P. Matulionis, O. PI. Puidienė, Pr. Mašiotas, Vyt. Jakševičius,. K. Šakenis, V. Gustainis ir kt. Sustabdytas drauge su oficiozu Lietuva (žr.), nutarus jų vieton leisti Lietuvos Aidą (žr. 2).

4. 1933 XII Rygoje pasirodęs tautiškai katalikiškos minties mėnesinis iliustruotas laikraštis, ėjęs ligi 1936. Jį leido buv. Rygos Balso rėmėjai, nepatenkinti Latvijos lietuvių s-gos leidžiamu Lietuvių Balsu. L. turėjo atskirą jaunimo skyrių, daug rašė sporto klausimais, spausdino dailiosios literatūros. Red. mkt. J. Stabinis (ats. red. rašėsi St. Burlevičius).

5. žr. Lietuvis Brazilijoje.

6. 1945 VIII 16 — XI 15 ėjęs Vokietijoje gyvenančių lietuvių dvisavaitinis laikraštis. Pirmieji du nr. išleisti Hassendorfe, kiti keturi Dorverdene, britų zonoje. Be to, išleistos 4 ieškojimų laidos. Laikraštis buvo sustabdytas anglų karinės valdžios. Tai buvo pats pirmasis po karo Vokietijos lietuvių laikraštis, spausdintas spaustuvėje (.pirmieji du nr. be lietuviškų ženklų). Jame buvo informacijų apie svarbiuosius pasaulinius įvykius, korespondencijų iš lietuvių gyvenimo Vokietijoje, vienas kitas straipsnis dienos klausimais, eilėraščių. Leidėjas ir vyr. red. K. Kemežys, red. S. Narkeliūnaitė.

7. 1949 VII 23 — 1950 VI 23 Vokietijoj, Memmingene ėjęs laikraštis, susijungus

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4889-0=4889 wiki spaudos ženklai).