stovyklą netoli Petrapilio, dirbo dar 1 1/2 mėn. ir paskui visiškai nusilpęs nugabentas į ligoninę Maskvon. Lietuvos vyriausybei susitarus su rusais keistis kaliniais, M. 1933 X 19 išleistas iš kalėjimo ir grąžintas Lietuvon. Peržengus kaliniams Rusijos sieną, Latvijos pusėje juos sutikęs pasveikino vysk. J. Raneans ir uždėjo jam ant galvos pileolę (viskupišką kepurėlę), džiaugdamasis galįs matyti vyskupą gyvą. Tada tik paaiškėjo paslaptis, kad M. vyskupas.
Praėjus metams, jau atgavęs sveikatą, M., pakviestas Kunigų Vienybės ir ALRK Federacijos, 1934 X 5 išvyko į JAV ir padaręs vizitus Apaštališkam delegatui arkiv. G. Cicognani, Čikagos ir Bostono kardinolams bei kitiems Amerikos vyskupams, lankė didesniąsias liet. kolonijas, parapijas, įstaigas, pasakydamas pamokslų ir kalbų, stiprinančių lietuvių religiją ir tautiškumą. 1936 Romoje priimtas pop. Pijaus XI, kuris per audienciją, pabučiavęs M., pasakė: ,Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį’. Viešėdamas Romoje jis gyveno pas tėvus marijonus ir daug prisidėjo prie tuomet Vatikane vykusioj katalikiškos spaudos parodoj lietuviško skyriaus įrengimo, kuris dėl tam tikrų priežasčių buvo užkliuvęs. Pargrįžęs į Kauną, M. apsigyveno pas seseris benediktines, buvo jų kapelionu ir šv. Mikalojaus bžn. globėju, talkino Kauno arkiv. J. Skvireckui įvairiuose pastoraciniuose darbuose: lankė parapijas, laikė pontifikalines pamaldas, šventino kunigus ir kt. Nuo 1938 jis ėjo oficiolo pareigas Kauno metropolijos kurijoj ir tribunole pirmos instancijos bžn. bylų, vadovavo Lietuvos dvasininkų misijoms remti s-gai, buvo Kauno kun. seminarijos nuodėmklausis. 1940, išėjus į pensiją kan. A . Sabaliauskui, M. pakviestas vyr. Lietuvos kariuomenės kapelionu. Mirus vysk. J. Kuktai, 1943 I 9 paskirtas Kaišiadorių ordinaru. 1946 komunistų apkaltintas, kad siuntęs savo tikintiesiems ganytojišką laišką, suimtas ir išvežtas į kalėjimą. Iškankintas ir paliegęs M. 1956 grįžo į Lietuvą, bet komunistinė valdžia neleido jam valdyti diecezijos. Gyvendamas Birštone, jis 1957 Kalėdų d. pakonsekravo Kaišiadoriams vysk. pagalbininką, bet nei jam ordinarui, nei jo pagalbininkui valdžia neleidžia eiti savo vyskupijoje pareigų. Paskutiniu laiku M. apsigyveno Šeduvoje. Trimis atvejais kalintas ir kankintas vysk. M. laikėsi didžiadvasiškai. ,Jūs manęs neįbauginsit’ — sakydavo jis komunistams. ,Aš dėkoju Dievui, kad ga lėjau kentėti už Kristų’ — kalbėjo jis, prisiminęs kentėjimų valandas. M. nusipelnė vyskupo kankinio vardą.
- Actą Apostolicae Sedis 1934 t. V, 246 psl.;
- Marijampolės parapija 1933 nr. 11;
- Elenchus 1940;
- T. Narbutas, 4 Martyred Bishops 1953;
- Annuario Pontificio 1958.
R.Krs.
Matulis 1. Juozas (g. 1899 III 19 Tatkonių k., Skapiškio vis., Rokiškio aps.) chemikas. I pas. karo metu mokėsi Liepojos vidurinėje mokykloje, 1924 baigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos suaugusių gimn. Kaune ir įstojo į LU technikos fak., bet 1925 perėjo į matematikos-gamtos fak. fizikos - chemijos skyrių, kurį baigė 1929. 1928 VI 1 išrinktas medicinos fak. fiziologijos ir fiziologinės chem. katedros jaun. laborantu, 1930 IV 1 pakeltas tos pačios katedros vyr. asist., nuo XII 1 matematikos-gamtos fak.