Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE17.djvu/531

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


fizinės chemijos katedros vyr. asist. 1931 X I — 1933 IV 10 komandiruotas į Leipcigo univ. pagilinti fizinės chemijos ir fotochemijos studijų. 1934 V 12 VDU matematikos-gamtos fak. apgynęs disertaciją ,Fotodichroizmo tyrinėjimai organinių dažų- kolodio ir želatinos sistemose’, gavo gamtos mokslų dr. laipsni. 1936 III 3 už habilitaciją ,Weigerto efektas ir fotocheminiai procesai sidabro halogenidų želatinoje’ įsigijo privatdocento teises, po to pakeltas docentu, vėliau e.o . prof. ir prof. 1940-41 VU gamtos-matematikos fak. dekanas. Po II pas karo išrinktas Lietuvos Mokslų Akad. tikruoju nariu ir 1946 paskirtas akademijos prezidentu. 1950 įstojo į Lietuvos komunistų partiją, 1950 ir 1957 išrinktas Sovietų Sąjungos aukščiausios tarybos nariu. 1953 dalyvavo Talkos konferencijoje Varšuvoje. Kaip Poltinių ir mokslinių žinių skleidim o d-jos pirm., 1949 išsp. Mokslas kovoje su prietarais ir religija. 1955 dalyvavo kaip Sovietų Sąjungos atstovas JT posėdžiuose Naujorke. 1957 paskirtas numatomos leisti enciklopedijos vyr. red. Nepriklausomoje Lietuvoje bendradarbiavo Kosmose, Lietuviškojoje Enciklopedijoje ir kt. Pagrindiniai M. moksliniai tyrimai liečia fotochemijos, elektrochemijos, fizinės chemijos ir kt. sritis. Išsp. Ateities dujų karo baisybės 1931, Fotodichroizmo tyrinėjimai organinių dažų kolodijaus ir želatinos sistemose (disertacijos santrauka, išsp. VDU matematikos-gamtos fak. darbuose VIII 1934, 191-256), Koloidų chemija 1947, Fizinės chemijos praktikos darbai 1948 ir kt. AP.


2. Kiprijonas (1879 Mūmeliškių k., Antalieptės vis., Zarasų aps. — 1957 I 8 Valparaise, Ind.) visuomenininkas. 1902- 04 dalyvaudavo slaptuose liet. vakaruose, vadovaudamas jų ginkluotai apsaugai, 1905 - 06 plačiai reiškėsi vietos sambrūzdyje, pareikalaudamas iš Antalieptės apl. visus rusus tuojau išsikraustyti ir su kitais taikęs jiems bausmes, todėl turėjo bėgti į M. Lietuvą, o vėliau į JAV. čia veikė tarp socialistų, rašė žinučių Vienybei Lietuvninkų ir kt.


3. Steponas (g. 1918 II 21) kunigas, marijonas. Mokėsi Svėdasuose ir Užpaliuose, 1934 įstojo į marijonus, 1939 baigė Marijampolės marijonų gimn. Kaune studijavo techniką, filosofiją ir teologiją, Eichstatte (Vokietijoje) ir Romoje baigė teol. studijas. Už disertaciją .Archiepiscopus Georgius Matulaitis-Matulevičius MIC, Visitator Apostolicus in Lituania 1925-27’ gavo dr. laipsnį. 1946 VII 21 įšv. kunigu, studijas tęsė Romos Gregorianumo univ. Bažnyčios isto rijos fak., kur gavo licenciatą ir baigė doktoranto kursą. Lankė Mariologinį institutą. Nuo 1953 marijonų generaliniame name naujokyno vedėjas, namo-kolegijos virš., ekonomas. 1957 paskirtas dvasios vadovu ir vėl naujokyno vedėju. Nuo 1933 rašo įvairiuose laikraščiuose, LE bendradarbis, šalia disertacijos, parašė Dievo Tarno arkiv. J. Matulaičio biografiją ir plačią jo laikų (1909-27) marijonų vienuolijos istoriją.

J.V.


Matuojamasis ratas arba matuojamasis tekinėlis, prietaisas nuotoliams matuoti, susekti. Bet kuris kietu paviršium bėgąs ratelis ar tekinėlis, kiekvieną kartą visai apsisukęs, padaro kelią, lygų tekinėlio išoriniam apskritimo ilgiui. Norint išmatuoti kurio nors kelio ilgį, reikia 1. susekti tekinėlio (prietaiso ar vežimo) aplinkratį ir 2. suskaičiuoti, kiek kartų apvedimo ar kelionės metu tekinėlis apsisuko. Sudauginę abu dydžius, gausime rūpimą ilgį. Pačioje pradžioje prie tekinio stebulės ar prie vieno stipino būdavo pritaisomas išsikišęs pirštelis, kuris tekiniui visai apsisukus, užgaudavo įtaisytą varpą ar varpelį, kuris suskambėdavo. Stebėtojas lentelėje įbrėždavo brūkšnį. Vėliau pirštelis buvo pakeistas pieštuku, pro kurio galą slenka ratelio ašies kryptimi popieriaus juostelė, kurioje automatiškai pažymimi brūkšniai. Suskaičiavus tuos brūkšnius, gaunamas kelio ilgis. Ilgainiui pieštuko ir slenkančios juostelės vietoje buvo įtaisytas mechaninis skaitiklis, kuris skalėje jau parodo kelio ilgį metrais, kilometrais, jardais ar myliomis. Tokius mechaninius skaitiklius dabar turi automobiliai, dviračiai ir kt. Kartometrijoje m.r. ypač naudojami kreivoms keliukų ar upių linijoms išmatuoti. Matavimo tikslumas priklauso nuo prietaiso konstrukcijos, kelio paviršiaus lygumo ir panaudojimo tobulumo.

S. Dts.


Matuojamoji juosta prietaisas vid. tikslumu atstumams žemėje matuoti. Tam tikslui XVI-XVII a. vartota vad. ,vilktinė virvelė’, aliejuje išvirinta su mazgais ir segėmis 75 uolekčių ilgio statutinė virvė, vėliau 10 sieksnių kelių dešimtų grandžių geležinė grandinė. Dabartinė m.j. yra plieninė, 10, 20, 25, rečiau 50 ar net 100 m

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+5114-3=5111 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai