fizinės chemijos katedros vyr. asist. 1931 X I — 1933 IV 10 komandiruotas į Leipcigo univ. pagilinti fizinės chemijos ir fotochemijos studijų. 1934 V 12 VDU matematikos-gamtos fak. apgynęs disertaciją ,Fotodichroizmo tyrinėjimai organinių dažų- kolodio ir želatinos sistemose’, gavo gamtos mokslų dr. laipsni. 1936 III 3 už habilitaciją ,Weigerto efektas ir fotocheminiai procesai sidabro halogenidų želatinoje’ įsigijo privatdocento teises, po to pakeltas docentu, vėliau e.o . prof. ir prof. 1940-41 VU gamtos-matematikos fak. dekanas. Po II pas karo išrinktas Lietuvos Mokslų Akad. tikruoju nariu ir 1946 paskirtas akademijos prezidentu. 1950 įstojo į Lietuvos komunistų partiją, 1950 ir 1957 išrinktas Sovietų Sąjungos aukščiausios tarybos nariu. 1953 dalyvavo Talkos konferencijoje Varšuvoje. Kaip Poltinių ir mokslinių žinių skleidim o d-jos pirm., 1949 išsp. Mokslas kovoje su prietarais ir religija. 1955 dalyvavo kaip Sovietų Sąjungos atstovas JT posėdžiuose Naujorke. 1957 paskirtas numatomos leisti enciklopedijos vyr. red. Nepriklausomoje Lietuvoje bendradarbiavo Kosmose, Lietuviškojoje Enciklopedijoje ir kt. Pagrindiniai M. moksliniai tyrimai liečia fotochemijos, elektrochemijos, fizinės chemijos ir kt. sritis. Išsp. Ateities dujų karo baisybės 1931, Fotodichroizmo tyrinėjimai organinių dažų kolodijaus ir želatinos sistemose (disertacijos santrauka, išsp. VDU matematikos-gamtos fak. darbuose VIII 1934, 191-256), Koloidų chemija 1947, Fizinės chemijos praktikos darbai 1948 ir kt. AP.
2. Kiprijonas (1879 Mūmeliškių k.,
Antalieptės vis., Zarasų aps.
—
1957 I 8
Valparaise, Ind.) visuomenininkas. 1902-
04 dalyvaudavo slaptuose liet. vakaruose,
vadovaudamas jų ginkluotai apsaugai, 1905
- 06 plačiai reiškėsi vietos sambrūzdyje, pareikalaudamas iš Antalieptės apl. visus rusus tuojau išsikraustyti ir su kitais taikęs
jiems bausmes, todėl turėjo bėgti į M.
Lietuvą, o vėliau į JAV. čia veikė tarp
socialistų, rašė žinučių Vienybei Lietuvninkų ir kt.
3. Steponas (g. 1918 II 21) kunigas,
marijonas. Mokėsi Svėdasuose ir Užpaliuose, 1934 įstojo į marijonus, 1939 baigė Marijampolės marijonų gimn. Kaune studijavo techniką, filosofiją ir teologiją, Eichstatte (Vokietijoje) ir Romoje baigė teol.
studijas. Už disertaciją .Archiepiscopus Georgius Matulaitis-Matulevičius MIC, Visitator Apostolicus in Lituania 1925-27’ gavo dr. laipsnį. 1946 VII 21 įšv. kunigu, studijas tęsė Romos Gregorianumo univ. Bažnyčios isto rijos fak.,
kur gavo licenciatą
ir baigė doktoranto kursą. Lankė Mariologinį institutą. Nuo 1953 marijonų generaliniame name naujokyno vedėjas, namo-kolegijos virš.,
ekonomas. 1957 paskirtas
dvasios vadovu ir vėl naujokyno vedėju.
Nuo 1933 rašo įvairiuose laikraščiuose, LE
bendradarbis, šalia disertacijos, parašė
Dievo Tarno arkiv. J. Matulaičio biografiją ir plačią jo laikų (1909-27) marijonų
vienuolijos istoriją.
J.V.
Matuojamasis ratas arba matuojamasis
tekinėlis, prietaisas nuotoliams matuoti,
susekti. Bet kuris kietu paviršium bėgąs
ratelis ar tekinėlis, kiekvieną kartą visai
apsisukęs, padaro kelią, lygų tekinėlio išoriniam apskritimo ilgiui. Norint išmatuoti kurio nors kelio ilgį, reikia 1. susekti
tekinėlio (prietaiso ar vežimo) aplinkratį ir 2. suskaičiuoti, kiek kartų apvedimo
ar kelionės metu tekinėlis apsisuko. Sudauginę abu dydžius, gausime rūpimą ilgį. Pačioje pradžioje prie tekinio stebulės
ar prie vieno stipino būdavo pritaisomas
išsikišęs pirštelis, kuris tekiniui visai apsisukus, užgaudavo įtaisytą varpą ar varpelį, kuris suskambėdavo. Stebėtojas lentelėje įbrėždavo brūkšnį. Vėliau pirštelis
buvo pakeistas pieštuku, pro kurio galą
slenka ratelio ašies kryptimi popieriaus
juostelė, kurioje automatiškai pažymimi
brūkšniai. Suskaičiavus tuos brūkšnius,
gaunamas kelio ilgis. Ilgainiui pieštuko
ir slenkančios juostelės vietoje buvo įtaisytas mechaninis skaitiklis, kuris skalėje
jau parodo kelio ilgį metrais, kilometrais,
jardais ar myliomis. Tokius mechaninius
skaitiklius dabar turi automobiliai, dviračiai ir kt. Kartometrijoje m.r. ypač naudojami kreivoms keliukų ar upių linijoms
išmatuoti. Matavimo tikslumas priklauso
nuo prietaiso konstrukcijos, kelio paviršiaus lygumo ir panaudojimo tobulumo.
S. Dts.
Matuojamoji juosta prietaisas vid. tikslumu atstumams žemėje matuoti. Tam tikslui XVI-XVII a. vartota vad. ,vilktinė
virvelė’, aliejuje išvirinta su mazgais ir
segėmis 75 uolekčių ilgio statutinė virvė,
vėliau 10 sieksnių kelių dešimtų grandžių geležinė grandinė. Dabartinė m.j. yra plieninė, 10, 20, 25, rečiau 50 ar net 100 m