gaudavo nemokamai butą, maistą ir mokslą. Pop. Grigalius XIII 1582 II 5 įtaisė Vilniuje kunigų seminariją, popiežiaus A., ruošti unitų kunigams. A. buvo laikomas popiežių lėšomis. 1753 uždrausta į A. priiminėti katalikai, vien unitai (iš viso 20). Ligi 1773 jį valdė jėzuitai, vėliau bazili-jtonai. Napoleonui užėmus Romą, A. nustojo lėšų. 1798 uždarytas (oficialiai tik 1799 III 13).
W. Oharkiewicz Ostatnie lata A. pap. w Wilnie 1929.
Alunan 1) J u r i s (1832—1864) latvių poetas ir tautinio atgimimo veikėjas. Dalyvavo Valdemaro būrelyje ir rėmė latvių laikraštį Majas Vieši. Sudarė trijų dalių chrestomatiją Sėta, daba, pasaule. 1856 išl. I dalį eil. rinkinio Dziesminas. Nors jame daugiausia yra vertimų, bet A. laikomas pirmuoju žymiu latvių poetu ir tautinės latvių poezijos grindėju. Jis buvo ir vienas pirmųjų latvių kalbininkų. 1930 išleistas pilnas ji d raštų rinkinys.
2) Adolfas (1848—1912) latvių rašytojas ir teatralas. Artisto darbą pradėjo Tartu vokiečių teatre. 1870—1885 vadovavo Latvių ‘draugijos teatrui Rygoje. Jo vadovaujama išaugo pirmoji latvių artistų karta. Organizavo dramos kūrinių vertimą į latvių kalbą ir pats rašė pjeses (Kas tie tadi, kad dziedaja 1888, Visi mani radi raud 1891, Musu senč'i 1905 ir kt.).
3) Mikalojus (1859 — 1919) latvių muzikas ir pedagogas. 1892 baigė Petrapilio konservatoriją. Nuo 1898 Rygos latvių teatro dirigentas. Komponavo muziką kelioms dramoms, parašė balades Dziedataja liasts, Velikaja pominka, daug dainų solo. Išsp.: Harmonijas maciba ves-tures, Das primo vista Singen ir kt.
Alūnas dvilinka druska, sulfatas. Paprastasis A. yra aliuminio ir kalio sulfatų dvilinka druska K AKSO ^Oo . I2H2O. Kristalizuojasi oktaedrais, kurie šaltame vandenyje sunkiai tirpsta. Vartojamas odų, popieriaus fabrikacijoje, audeklų dažymo technikoje mirkalu, medicinoje.
Alunta (Alanta) Utenos aps. mst. prie Virintos (Virinčio) upės, šventosios intako. Amžių būvyje ėjo iš rankų į rankas — priklausė Astikams, G. Bekešiui, Sanguš-kams, Kristupui Radvilai ir kt. 1534 Asti-kas pastatė mum bažnyčią. Kurį laiką ją valdė reformatai, XVII a. grąžinta katalikams; nauja bažnyčia pastatyta 1912.
Aluntėlė (Alunta) Utenos aps. Aluntos vi. upė, Virintos (šventosios, Neries) kair. intakas, 13,4 km ilgio.
Aluona Rūdiškių vi. Trakų aps. Taisant kelią tarp A. ir Šklėrių, 1929 moliniame inde surasta per 200 sidabrinių Vytauto pinigų, kurių vienoje pusėje atvaizduotas Vytis, antrojoje vad. Gedimino stulpai. Kartu rasta Čekijos Vaclovo IV Prahos skatikų.
P. Karazija Aluonos Šklėrių ir Krūminių monetų lobiai. V. D. Kultūros Muziejaus Metraštis I (1941)
Aluonta Panevėžio aps. Vadoklių ir Velžio vi. upė, Nevėžio kair. intakas, 24,9 km ilgio.
Aluota (Aluotis) Panevėžio ir Rokiškio aps. upelis, Jeros (šventosios, Neries) deš. intakas, 11,0 km ilgio. Intakai šernupis, Valktupis.
Alus maža teturįs alkoholio angliarūgšties prisotintas gėrimas, gaminamas iš sudaigintų miežių — salyklo, pridedant apynių spurgų. A. gamybos esmė: 1) salyklo paruošimas — pamirkyti miežiai daiginami ir džiovinami; 2) apvalytas nuo šaknelių ir diegelių salyklas rupiai malamas, maišomas su karštu vandeniu; sudygusiuose grūduose fermentui — diastazui einant, salyklo krakmolas (skrobylas) virsta tirpstančiomis, į cukrų panašiomis medžiagomis—dekstrinu ir maltoza—pasidaro misa;
3) iškošta misa virinama, pridedant apynių; 4) misą ataušina (5 —150), prideda mielių ir palieka fermentuoti; 5) alaus išlaikymas; mielių veikiama misos maltoza fermentuoja — gaminasi spirito ir angliarūgšties. Be spirito (3—5%) ir angliarūgšties, A. turi dekstrino, azoto junginių, aromatinių ir mažų įmaišų kitų medžiagų. Lietuvoje miežių A. gaminamas nuo seniausių laikų. Apyniai jau XVI a. buvo iš Lietuvios vežami į užsienius. Žygimantas Augustas XVI a. suteikė privilegijų vokiečiams, mokėjusiems gaminti geresnę A. rūšį. Vėliau Lietuvoje labiausiai buvo žinomas A., gaminamas Gardine, Kėdainiuose, Nesvyžiuje, Balbieriškyje, Oršoj.
Aiva Fernando ž. Alba Fernando.
Aivaras įprastas išgarsėjusios savo laiku lot. gramatikos, jėzuito Emanuelio Alva-
Alunta